Pirmadienis, 2025.01.13
Reklama

Rūpestis grožiu, atėjus menopauzei – ką žinoti svarbiausia?

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2018-05-30 00:02:30

Premenopauzės ir menopauzės laikotarpiai – tai tie etapai, kada moteris turi parodyti daugiau meilės sau. Tada visi pokyčiai sutinkami ramiai, o nemalonios būsenos – švelniai palengvinamos. Ne išimtis – ir rūpestis oda bei plaukais. Organizme mažėjant estrogeno, gaminančio kolageną – vieną svarbiausių odos ir plaukų elementų – privalu peržvelgti ir savo kosmetikos krepšelį.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) asociatyvioji nuotr.

Brandžios odos priežiūra

„BENU vaistinės“ vaistininkės, edukacinio projekto „Moteriškumas be pauzės“ specialistės Ingos Norkienė teigimu, sumažėjus kolageno lygiui, oda praranda elastingumą, stokoja drėgmės ir tampa plonesnė. Šie pokyčiai gali sukelti niežulį, dėl jų išryškėja kraujagyslės ir padidėja jautrumas aplinkos poveikiui. Siekiant palengvinti šiuos simptomus, oda rūpintis reikia intensyviau – ypač jos elastingumu, drėkinimu ir apsauga nuo saulės.

Elastingumas

Per pirmuosius 5 menopauzės metus moters oda praranda apie 30 proc. kolageno, vėliau kasmet jo kiekis mąžta po 2 proc. Elastingumą praradusioje odoje ima rastis raukšlelės, kurios anksčiau išryškėdavo tik šypsantis ar susiraukus.

„Brandžios odos priežiūros rutinoje turėtų atsirasti kremas, kurio sudėtyje yra retinolio – šis ingredientas skatina kolageno gamybą ir gali padėti sumažinti raukšleles. Kolageno gamybą paskatinsite ir pakoregavusi mitybą. Pravartu rinktis maistą, praturtintą baltymais, naudingaisiais riebalais ir antioksidacinėmis medžiagomis – kalakutieną, lašišas, skumbres, lapines salonas ir šviežias uogas“, – pataria vaistininkė I. Norkienė.

Drėkinimas

Organizme mažėjant estrogeno, sutrinka odos drėgmės pusiausvyra: pirmiausia išsausėja veidas, ilgainiui sausos odos plotai atsiranda ant alkūnių, nugaros ir krūtinės. Situaciją pašvelninsite pirmiausia pakeitus prausimosi įpročius.

„Artėjant menopauzei, laikas atsisakyti karšto dušo – ši procedūrą tik dar labiau išsausina drėgmės stokojančią odą. Lygiagrečiai iš kosmetikos krepšelio vertėtų pašalinti muilo turinčias priemones – jas keiskite švelniais prausikliais. Nusiprausus, odą iš karto palepinkite drėkinančia priemone su glicerinu ar hialurono rūgštimi. Vėl pajautus tempimą, procedūrą pakartokite“, – teigia BENU vaistininkė.

Apsauga nuo aplinkos poveikio

Estrogenas iš dalies prisideda ir prie odoje esančių kapiliarų tinklo palaikymo. Premenopauzės metu kraujotaka kapiliaruose suprastėja – dėl to oda ima plonėti, tampa jautresnė aplinkos poveikiui, ypač – saulei.

„Menopauzės metu oda tampa itin jautri UV spinduliams, dėl ko jai reikia stipresnės apsaugos. Rekomenduojama rinktis kremą su itin aukšta apsauga (SPF 50) ir naudoti ją ištisus metus, net ir žiemą. Šiuo kremu tepkite visas drabužių neuždengtas vietas – veidą, kaklą ir rankas“, – odos priežiūros patarimus užbaigia I. Norkienė.

Tinkamas dėmesys plaukams

Edukacinio projekto „Moteriškumas be pauzės“ specialistės teigimu, hormoniniai pokyčiai įtaką daro ir plaukų struktūrai – jie, kaip ir oda, tampa sausesni, plonesni, taip pat – trapesni ir retesni. Dėl to kritiškai svarbu laiku atsisakyti agresyvių plaukų priežiūros priemonių, rinktis švelnesnes procedūras ir pakoreguoti savo mitybą.

Drėkinimas

Sumažėjusi estrogeno gamyba trikdo odos ir plaukų riebalinių liaukų veiklą, tad tiek plaukai, tiek pats galvos skalpas ima sausėti, kartais atsiranda ir pleiskanų. Tad, vaistininkės I. Norkienės teigimu, visas sausinančias priemones privalu padėti į šalį.

„Šampūnai, kondicionieriai, plaukų lakas ar dažai veikia plauko struktūrą, tad juos nuo šiol verta rinktis dar atidžiau. Higienos priemonėse ieškokite kofeino, keratino ar rozmarinų ekstrakto, o formavimo priemones naudokite kuo rečiau. Be to, galvą plaukite bent kas antrą dieną, kad galvos oda galėtų palaikyti riebalų balansą. Kadangi sausus plaukus pažeisti itin paprasta – naudokite apsaugines priemones nuo karščio ir UV spindulių“, – pataria vaistininkė.

Plaukų augimo skatinimas

Per dieną vidutiniškai netenkame apie 100–200 plaukų, o menopauzės metu šis procesas tampa intensyvesnis – dėl hormoninių pokyčių sutrinka folikulų veiklos procesai. Nauji plaukai atauga silpnesni, o kartais – neatauga visai. Visgi, vaistininkės teigimu, plaukų slinkimą lemia ir kiti veiksniai, tokie kaip netinkama mityba, stresas, ligos ar genetika.

„Kovojant su plaukų slinkimų, didžiausią pagalbą suteiks gyvenimo būdo pokyčiai. Pirmiausia, venkite ekstremalių dietų – subalansuota ir vitaminų nestokojanti mityba bus kur kas naudingesnė. Mažinkite suvartojamo kofeino, alkoholio kiekį ir, žinoma, venkite streso. Tik didesnis rūpinimasis savo organizmu iš vidaus padės stabdyti plaukų slinkimą“, – teigia I. Norkienė.

Pasak vaistininkės, plaukų folikulų veiklą stimuliuoja ir galvos masažai bei tam tikros vaistažolės, pavyzdžiui, ženšenis. Preparatai su juo ypač naudingi estrogenų stokojančiai galvos odai. Specialistė taip pas pastebi, kad, atėjus menopauzei, rūpintis plaukais reikėtų ypatingai švelniai: neveržti jų gumytėmis, nekaitinti žnyplėmis ir nealinti agresyvios sudėties priemonėmis.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sveikatos apsaugos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją
Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaisti...
Už nuovargio, prasto virškinimo ir nugaros skausmo gali slėptis rimtos sveikatos problemos
Jaučiatės pavargę, trinka virškinimas, skauda nugarą? Moksliniai tyrimai rodo, kad tai gali būti lėtinio uždegimo požymi...
Būsimiems medikams planuojama skirti daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) 2025–2026 mokslo metais į valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros stud...
Fridricho ataksija – reta liga šimto lietuvių genuose. Tik kaip ją aptikti?
Fridricho ataksija – genetinė liga, būdinga europiečiams. Vakarų Europoje atlikti skaičiavimai ir tyrimai leidžia...
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas apsunkina reabilitaciją po išeminės širdies ligos
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimas atskleidė naujų įžvalgų apie obsesinės-kompulsinės asm...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų