Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Rumunijos Salaj regione medikai kovoja su raudonukės protrūkiu. Tai ūmi virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu keliu. Iki 2012 m. sausio 23 d. užregistruota 1 840 tikėtinų ir patvirtintų raudonukės atvejų, daugiausiai susirgusiųjų buvo tarp neskiepytų paauglių. Nors sergamumo pikas jau praėjo ir protrūkis slūgsta, tačiau sustiprinta priežiūra regione vis dar vykdoma.
Pirmasis laboratoriškai patvirtintas raudonukės atvejis buvo užregistruotas 2011 m. rugsėjo 6 d. Susirgusysis asmuo - 16 m. paauglys, lankantis mokyklą. Iš visų 1 840 užregistruotų susirgimų didžioji dalis atvejų (1 069) registruota vyrų tarpe ir 771 atvejų teko moterims.
Protrūkio tyrimo metu taip pat paaiškėjo, jog didžiausias sergamumas buvo registruotas 10-19 m. grupėje, ir tai sudarė 1 693 atvejų. Iš jų, net 1 206 atvejų buvo užregistruota 15-19 m. grupėje. Sergamumo rodiklis raudonuke Salaj regione šiose amžiaus grupėse sudarė 763 atv./100 tūkst. gyventojų. Protrūkio metu užregistruota ir 11 komplikacijų (2 meningito ir 9 artrito atvejai). 35 ligoniai buvo hospitalizuoti (vidutinė hospitalizacijos trukmė – 4 dienos).
Vakcinacijos apimtys tarp užregistruotų susirgusiųjų buvo labai žemos: iš visų užregistruotų atvejų tik 2 proc. buvo paskiepyti viena raudonukės komponentą turinčia vakcinos doze ir net 98 proc. atvejų niekada nebuvo skiepyti nuo raudonukės infekcijos. Siekiant suvaldyti protrūkį buvo imtasi kontrolės priemonių, kurių viena svarbiausių buvo vakcinacijos kampanija. Kampanijos tikslas buvo Salaij regione paskiepyti visus vaikus ir paauglius 10-19 m. grupėje, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo skiepyti anksčiau. Nors vakcinacija buvo vykdoma valstybės lėšomis, nepaisant to iki 2011 m. gruodžio 31 d. paskiepyta tik 210 asmenų, kadangi dauguma tėvų atsisako skiepyti savo vaikus.
Raudonukė – tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, makulopapuliniu bėrimu bei limfmazgių reakcija. Liga plinta oro lašeliniu keliu. Inkubacinis ligos periodas trunka 15-24 dienas. Ligonis užkrėsti aplinkinius gali jau paskutinėmis inkubacinio periodo dienomis ir kelias dienas atsiradus bėrimams. Raudonukės infekcijai imlūs visi neskiepyti asmenys. Vaikams raudonukė – visiškai nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos.
Raudonukė pavojingiausia nėščioms moterims, kadangi raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.
Patikimiausia raudonukės profilaktikos priemonė – raudonukės vakcinos skiepijimas. Lietuvoje skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vakcina skiepijama antraisiais gyvenimo metais, antroji dozė skiriama ikimokyklinio amžiaus vaikams. Lietuvoje raudonukės vakcina pradėta skiepyti 1992 m.
2011 m. Lietuvoje nebuvo užregistruota susirgimų raudonuke. Pastaraisiais metais registruojami tik pavieniai raudonukės atvejai. 2008 m. ir 2009 m. nebuvo nustatytas nei vienas susirgimas raudonuke. Paskutinai raudonukės atvejai užregistruoti 2010 m. ( 2 atvejai, sergamumo rodiklis – 0,006 atv./10 tūkst. gyventojų). Tuomet susirgo du vaikai, kuriems buvo po 11 mėn., vaikai persirgo lengva ligos forma, be komplikacijų. Nustatyti raudonukės ligos atvejai buvo patvirtinti tik kliniškai.
Parengė ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė Eglė Savickienė