Rima Baškienė. Grąžinti privalomąją karo tarnybą. Ar tai geriausias pasirinkimas?

Valstybės gynimo tarybos priimtas sprendimas inicijuoti privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą sukėlė didžiulę diskusijų bangą. Susitikimuose su jaunuomene keliamas klausimas, ar mūsų valstybei tai būtų geriausias pasirinkimas.

Dėl privalomosios karo tarnybos sprendimą turės priimti Seimas. Prisimenu, kaip su palengvėjimu 2008 m. balsavau už šauktinių atsisakymą Lietuvoje, nes motyvas, kad profesionali kariuomenė geriau vykdys krašto apsaugos funkciją, buvo nenuneigiamas. Manau, kad po šio sprendimo jaunuolių meilės Tėvynei ir patriotizmo tikrai nesumažėjo. Vis dažniau matome jaunimo pilietines akcijas, jų aktyvų dalyvavimą valstybinėse šventėse.

Kiekvienas pastarosiomis dienomis mano kalbintas jaunuolis supranta konstitucinę piliečio pareigą – ginti savo Tėvynę, džiaugiasi, kad didinamas finansavimas krašto apsaugai, stiprinama profesionali kariuomenė, kad norintieji gali dalyvauti savanoriškoje krašto apsaugos gynyboje, tad kodėl nenorima ir toliau eiti šiuo keliu?

Nuogąstaujama, kad privalomosios karo tarnybos įvedimas gali paskatinti naują emigracijos bangą, vietoje to, kad pabaigę mokyklas ar universitetus jaunuoliai galėtų kurti darbo vietas ir mokėti taip reikalingus mūsų valstybei mokesčius. Nuogąstaujama, kad atsiras daug socialinių ir darbinių problemų. Teiginys, kad darbdavys privalės 9 mėnesius išsaugoti darbo vietą, neatsako į klausimą, ką turės daryti tie, kurie dirba pagal verslo liudijimus ar yra sukūrę savo įmones. Kaip reikės spręsti išsinuomoto būsto įmokų ar paimto kredito grąžinimo klausimus, nes 9 mėnesius privalomosios tarnybos mokymuose teks praleisti be finansinių pajamų. Kodėl pasirinkti 9 mėnesiai? Tiek laiko akivaizdžiai nepakaks, kad profesionaliai įvaldytų karo techniką, o valstybės biudžeto lėšų bus išleista labai daug. Nuogąstaujama, kad privalomoji 9 mėnesių tarnyba daliai jaunuolių sugriaus jų gyvenimo planus, kad daugelis jų gali būti žymiai naudingesni valstybei dirbdami civilinėje veikloje.

Manau, kad visi esame savo krašto patriotai. Meilės Tėvynei reikia mokyti nuo lopšio, kartu su šeimos ir bendruomenės tradicijomis, ugdant pagarbą valstybės simboliams, skatinant savanoriškai pasirinkti tarnystę krašto apsaugoje, didinant jos finansavimą ir patrauklumą, grąžinant į universitetus ir mokyklas karinį jaunimo pasirengimą, organizuojant trumpalaikius mokymo kursus, kur galėtų dalyvauti ne tik vaikinai, bet ir merginos.

Jaunimo atstovai tikisi, kad prieš priimant atsakingus sprendimus, bus žvelgiama plačiau, išsamiai diskutuojama, įvertinant ne tik ekonominius paskaičiavimus, bet ir įsiklausoma į skirtingas nuomones.