Patriotai vegetarai: „Ką valgysime Lietuvos kariuomenėje?“(3)

Vegetarų bendruomenė kelia klausimą, ar patekę į Lietuvos kariuomenę jų sūnūs nebus diskriminuojami dėl kitokios mitybos, ar gaus visavertį maistą, o ne tai, kas atlieka nuo trijų mėsiškų patiekalų per dieną. Krašto apsaugos ministerija žada vegetarinį valgiaraštį parengti per šiuos metus.

Reklama

Ką daryti patriotams vegetarams?

Ajurvedinės mitybos propaguotojas vegetaras Žilvinas Užkuraitis kelia klausimą, ar Lietuvos kariuomenė pasirengusi priimti karius, valgančius tik vegetarinį maistą.

„Turiu tris sūnus, visi yra emigravę. Jauniausias yra vegetaras nuo pat gimimo, nes jį „sukonstravome“ su žmona jau būdami vegetarai. Jis norėtų tarnauti, bet šį kartą šaukimo negavo, - portalui pasakojo Ž. Užkuraitis. - Vis dėlto pradėjome svarstyti, kaip būtų išspręstas mitybos klausimas kariuomenėje. Tose šalyse, į kurias Lietuva lygiuojasi – Norvegijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose – kariams yra pateikiamas ir vegetarinis meniu. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) juk jau seniai tokią mitybą pripažinusi visaverte, bet Lietuva šiuo požiūriu dar smarkiai atsilieka. Mačiau Krašto apsaugos ministerijos tinklapyje skelbtą meniu. Vegetarui jis yra tragiškas – su mėsa, vištiena, žuvimi“.

Portalo pašnekovas pabrėžė, kad vegetarai kariuomenėje turi valgyti ne tai, kas lieka nuo visavalgių stalo, o visavertį maistą.

„Be to, norisi, kad tokie kariai nebūtų diskriminuojami, o tai priklauso nuo pačios valstybės pozicijos, - kalbėjo Ž. Užkuraitis. - Prieš kelerius metus teko kalbėtis su vienu komisaru. Jis pasakė, kad anksčiau medicininės ekspertizės metu vegetarai būdavo „nurašomi“ kaip ligoniai ir tiesiog pripažįstami netinkami tarnauti. Tačiau tai jau tikra diskriminacija. Pavyzdžiui, mano jaunėlis sūnus yra iš tiesų labai stiprios sveikatos, jo medicininėje kortelėje tėra keli įrašai iš mokyklos laikų, kai retkarčiais pasloguodavo. Ir yra sveikesnis už bendraamžius, aktyviai sportuoja, Anglijoje baigė asmens sargybinių kursus. Tad ką daryti patriotiškai nusiteikusiems vegetarams, kad ir jie galėtų oriai, nediskriminuojami tarnauti Lietuvai?“.

Ž. Užkuraitį apskritai stebina, kad Lietuvos valstybė nesuteikia galimybės vegetariškai maitintis nei darželiuose, nei mokyklose, kariuomenėje, nei kalėjimuose.

Tiesa, portalo pašnekovas sakė asmeniškai nepažįstantis nė vieno vegetaro, kuris būtų gavęs šaukimą į Lietuvos kariuomenę.

Ne visiems - problema

Tačiau ne visi vegetarai regi problemą dėl mitybos kariuomenėje. Viename socialiniame tinkle atsirado toks įrašas: „Žmonės, nedarykite problemų ten, kur jų nėra. Mano kolegų sūnus - vegetarus - pašaukė į kariuomenę, tai jie iškart susitarė dėl vegetarinio maitinimo, Krašto apsaugos ministerijoje parašė prašymą. Pagal Europos Sąjungos normas, jiems nebus į maistą dedama mėsos, žuvies, gyvulinių riebalų. Juk to ir pakanka, negi falafelius su puriais kariuomenėj valgysi? Beje, mano draugas tarnavo Sovietų armijoje jūrų desante (rūsčiausia tarnyba), tada jokios vegetarinės mitybos net nesvajok išsikovoti, ir tai 2 metus ten sugebėjo būti vegetaru ir atlikti kietą tarnybą, ir dar išmokė kitus jį gerbti“.

Portalui nepavyko išsiaiškinti, ar šis vegetarų susitarimas dėl maitinimo buvo būtent su Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM), nes į straipsnio autorės klausimus šio įrašo autorė neatsakė. O šalies KAM patikino, jog vegetarinis meniu kariuomenei šiemet dar tik bus parengtas.

Parengs per metus

„Šiuo metu atskiro valgiaraščio vegetarams kariuomenėje nėra, - į portalo klausimą atsakė KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento specialistė Asta Galdikaitė. - Tokį valgiaraštį planuojama parengti per 2015 metus“.

Į klausimą, ar yra galimybė, kad kai kurie šauktiniai būtų pripažinti netinkamais tarnybai vien dėl vegetarizmo, specialistė patikino: „Vegetarizmas – ne liga, dėl to medicinos komisijai klausimų nekiltų. Vegetarai tarnauti tinkami. Lietuvos kariuomenėje nė vienas karys niekada nebuvo pripažintas netinkamu karo tarnybai dėl vegetarizmo“.

Interneto neturi?

Lietuvos sveikuolių sąjungos pirmininkas Dainius Kepenis, iš portalo sužinojęs, kad Krašto apsaugos ministerija ketina per šiuos metus kariams parengti vegetarinį valgiaraštį, neslėpė nuostabos: „Argi tam reikia metų? Ar jie kompiuterių, interneto neturi? Pilnas internetas vegetarinių valgiaraščių! Įdomu, kas už tai atsakingas. Visame pasaulyje kiekvieno žmogaus paklausia, ką jis valgys, net ir lėktuvuose, tik Lietuvoje – ne. Jeigu mūsų šaliai pirmiausia rūpėtų žmogus, nebūtų tokių absurdų, kad pirmiausia surenkama kariuomenė, o paskui kuriamas valgiaraštis. Ką bekalbėti apie mitybą, jeigu net ir pradingusiųjų gelbėti niekas neskuba! Taip žmonės ir lieka už borto, nes Lietuvoje žmogus yra žemiausiame lygmenyje, virš jo stovi – įvairios institucijos, o visų aukščiausiai – prezidentė. Kodėl Danijos piliečiai laimingiausi pasaulyje? Nes ten aukščiausiu laikomas žmogus, o valstybės vadovas – žemiausiu“.

Pašnekovo sutuoktinė Regina, Sveikuolių mokyklos vadybininkė, prisiminė, kaip prieš beveik du dešimtmečius kariuomenėje maitinosi jų sūnus vegetaras: „Tai buvo prieš 17-18 metų. Jis savo kotletą išmainydavo į draugų salotas. Ir šeimininkės jį jau pažinojo, į lėkštę jam įdėdavo daugiau daržovių, košės. Tačiau manau, kad šiais laikais tokių problemų jau nebeturėtų kilti“.

Kepeniai portalui sakė, kad nė vienas iš jų pažįstamų vegetarų nepatekęs į šauktinių sąrašą. „Tačiau neabejoju, kad tokių tikrai yra“, - sakė D. Kepenis.

Tirtų dėl diskriminacijos

Lygių galimybių kontrolieriaus patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava portalui sakė, jog tarnyba nėra sulaukusi skundų dėl vegetarinės mitybos nebuvimo kariuomenėje, bet tekę nagrinėti skundus dėl maitinimo kalėjime.

„Tačiau tuos atvejus tyrėme dėl diskriminacijos religiniu pagrindu, nes nėra tokio pagrindo vien tik dėl mitybos, - aiškino V. Dambrava. - Diskriminaciją nagrinėjame dėl lyties, tautybės, socialinės padėties, kalbos, seksualinės orientacijos, negalios, religijos. Šiuos atvejus atskirti labai aišku, bet yra keli diskriminacijos pagrindai, kurie nėra aiškiai reglamentuoti – dėl tikėjimo, įsitikinimų ir pažiūrų. Ir šiuos atvejus sunku nustatyti bei tirti, nes nelabai aišku, kas yra įsitikinimas ar pažiūros".

Tačiau portalo pašnekovas pabrėžė, kad sulaukus skundo dėl mitybos kariuomenėje, jei karys neturi galimybės maitintis vegetariškai, kaip liepia jo religiniai įsitikinimai, „šimtu procentu būtų tiriama diskriminacija dėl religijos“.

„Tačiau jeigu jis nevalgo mėsos dėl kitų priežasčių, gal tiesiog todėl, kad nenori, irgi tirtume, bet nežinau, ar diskriminacija būtų nustatyta, nes neturime tokio pagrindo – vien dėl mitybos“, - sakė V. Dambrava.

Mėsos – tris kartus per dieną

KAM specialistė portalui pateikė ir tradicinio karių valgiaraščio vienos dienos meniu.

Pusryčiams: 200 g omleto su karštai rūkyta dešra, 100 g šviežių agurkų, 30 g fermentinio sūrio, 80 g ruginės arba kvietruginės duonos, 80 g kvietinės duonos arba batono, 10 g sviesto, 400 g arbatos, pasaldintos 20 g cukraus.

Pietums Lietuvos kariams patiekiama 400 g sriubos (pavyzdžiui, žirnių), 100 g kiaulienos kepsnio, 200 g bulvių košės, 100 g kininių kopūstų ir morkų salotų, 150 g žalių salotų su agurkais, po 80 g ruginės arba kvietruginės duonos ir kvietinės duonos arba batono, 2 mandarinai, 300 g obuolių kompoto, 500 g mineralinio vandens.

Vakarienei kariai gauna 250 g birios ryžių košės, 130 g virtų dešrelių, 30 g pomidorų padažo, 100 g šviežių pomidorų salotų, 120 g kvietinės duonos arba batono, 10 g sviesto, 40 g varškės sūrio, 250 g jogurto, 30 g medaus, 400 g arbatos, pasaldintos 20 g cukraus.