Riebalai – ne baubas, o nuostabus organas
Panašu, jog riebalai nūdienos visuomenėje demonizuojami pernelyg smarkiai. Apie to žalą pasakoja Londono Imperatoriškojo koledžo Molekulinės stebėsenos grupės vadovas Džimis Belas (Jimmy Bell).
„Newscientist.com“: Tvirtinate, jog per pastaruosius dešimtmečius riebalų imtasi nepagrįstai bijoti. Ką turite omenyje?
Džimis Belas (Jimmy Bell): Tūkstančius metų buvo vertinami tokios fizinės konstitucijos žmonės, kokie šiandien būtų laikomi nutukusiais. Masyvus kūnas visais laikais bylojo apie gerovę ir buvo tapatinamas su vaisingumu. Pažiūrėkite į tapybos darbus: ten ne vieną tūkstantį metų grožio etalonu laikomos moterys, kurių kūno masės indeksas (KMI) ne mažesnis nei 25 ar 30. Ir tik per pastaruosius trisdešimt metų pradėta garbinti mažesnio KMI savininkes.
Jei gatvėje žmonių paklaustumėte, ar jie patenkinti savo kūno riebalų kiekiu, daugelis jums atsakys, jog juo nėra patenkinti. Paklauskite jų, ar norėtumėte turėti mažiau riebalų, ir jie atsakys „Taip“. Paklauskite, kiek mažiau riebalų jie norėtų turėti, ir jie atsakys, jog riebalų nenorėtų turėti išvis. Tai liudija, jog riebalai nūdienos piliečių sąmonėje virto kažkokiu baubu, kuriuo reikia nusikratyti. O tikslas turėtų būti kitoks: reikėtų galvoti apie sveiką riebalų kiekį. Deja, apie tai niekas nekalba. Visiškas riebalų neturėjimas yra blogai, nesveika. Akivaizdu, jog mes demonizavome riebalus.
Ar dėl to kalta žiniasklaida?
Nėra nė dienos, kada internete ar spaudoje nepasirodytų naujų straipsnių, kalančių į galvas, kaip galima atsikratyti riebalų. Ir nė vieno straipsnio, kuris ragintų susimąstyti, kam tuos riebalus gamta išvis davė. Nėra straipsnių, kuriuose būtų tvirtinama tikroji tiesa: tam tikras riebalų kiekis organizmui yra ne tik sveika, bet ir gyvybiškai reikalinga.
Kaip derėtų kompensuoti tuos moralinius ir psichologinius nuostolius, kuriuos patyrė riebalų sąvoka?
Į riebalus derėtų pradėti žiūrėti ne tik kaip į kenksmingą perteklių (būtent taip daugelis riebalus vertina šiandien), bet kaip į nuostabų organą, kuris sąveikauja su aplinka ir padeda išlaikyti homeostatinių procesų pusiausvyrą mūsų organizmuose. Riebalai kontroliuoja ir reguliuoja vaisingumą, apetitą, nuotaikas. Be reikiamo riebalų kiekio pradėtų streikuoti imuninė sistema ir užpultų ligos.
Kuo riebalų demonizavimas yra žalingas?
Seniai įrodyta, jog itin griežtomis dietomis save marinantys žmonės susiduria su rimtomis sveikatos problemomis. Paradoksalu, tačiau manekenių, kurių kūno indeksas siekia vos 15-16, organizmuose yra labai daug kepenų riebalų, o tai yra žalinga sveikatai. Dabar priimta manyti, jog kuo mažesnis KMI, tuo žmogus sveikesnis. Tačiau sveikiau turėti ne keliolikos, o, pvz., 24 balų KMI įvertį.
Nejau riebalai yra tik gėris?
Gamta riebalų kūnams davė ne šiaip sau. Riebalų kiekis atspindi mūsų gyvenimo būdą. Žinoma, blogai yra ir riebalų perteklius. Blogai yra ir didelis riebalų kiekis kepenyse. Poodiniai riebalai, ypač sėdmenų srityje, pasižymi apsauginiu poveikiu.
Susiję straipsniai
