Plaučių maras: kada infekcija gali plisti tarp žmonių

Rusijos Irkutsko srityje mirus Kovos su maru instituto darbuotojai, viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie galimą plaučių maro atvejį. Šalies sveikatos institucijos šios diagnozės kol kas oficialiai nepatvirtino ir skelbia, kad moteris mirė nuo neaiškios kilmės pneumonijos. „Hila“ gydytoja pulmonologė Teresa Volosevič pabrėžia, kad šioje situacijoje svarbiausi yra patvirtinti laboratoriniai ir epidemiologiniai duomenys. 

„Vertinant galimą maro atvejį, esminę reikšmę turi laboratorinis sukėlėjo patvirtinimas, nustatyta ligos forma ir epidemiologiniai duomenys. Jei būtų patvirtintas plaučių maras, tolesnę riziką lemtų tai, ar infekcija liko lokalizuota, ar fiksuojamas perdavimas tarp artimų kontaktų“, – sako T. Volosevič.

Marą sukelia bakterija, o ne virusas

Marą sukelia bakterija Yersinia pestis. Gamtoje ji cirkuliuoja tarp smulkiųjų žinduolių ir jų blusų, todėl dažniausia – buboninė – maro forma paprastai siejama su užsikrėtusių blusų įkandimais. Infekcijai išplitus kraujyje gali išsivystyti septiceminis maras, o pažeidus kvėpavimo sistemą – plaučių forma.

Būtent plaučių maras epidemiologiškai išsiskiria iš kitų formų, nes gali būti perduodamas žmogaus žmogui. Plaučių maras gali plisti per kvėpavimo takų lašelius, artimai kontaktuojant su sergančiu žmogumi. Pasak T. Volosevič, tai svarbus skirtumas vertinant galimą plitimo mastą.

„Plaučių maras nėra infekcija, kurios riziką reikėtų vertinti vien pagal geografinį artumą. Reikšmingas tampa konkretus kontaktas su sergančiu žmogumi, ypač jei jis kosėja ir išskiria bakterijų turinčius kvėpavimo takų sekretus. Todėl patvirtinus tokį atvejį daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama jo artimiausiam kontaktų ratui“, – aiškina pulmonologė ir priduria, kad kitos maro formos įprastai nuo žmogaus žmogui neplinta.

Pradžioje liga gali priminti sunkų plaučių uždegimo atvejį

Plaučių maro inkubacinis laikotarpis yra trumpas – simptomai paprastai pasireiškia per kelias dienas po užsikrėtimo. Liga gali prasidėti staigiu karščiavimu, šaltkrėčiu, silpnumu, galvos skausmu. Vėliau atsiranda kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, sunkesniais atvejais gali būti atkosima kraujingų skreplių.

Gydytojos teigimu, pagal simptomus maro diagnozuoti negalima. Panašų klinikinį vaizdą gali sukelti ir kitos sunkios kvėpavimo takų infekcijos, todėl vertinant pacientą itin svarbi jo epidemiologinė anamnezė.

„Karščiavimas, kosulys ar dusulys savaime nėra specifiniai maro požymiai. Įtarimą sustiprina tai, kas vyksta šalia klinikinio vaizdo – ar žmogus turėjo kontaktą su sergančiuoju, lankėsi židinyje, dirbo su galimu sukėlėju. Jei tokia sąsaja yra ir pneumonija progresuoja greitai, sprendimai dėl tyrimų ir gydymo turi būti priimami nedelsiant“, – sako T. Volosevič.

Maro diagnozė patvirtinama laboratoriniais tyrimais, nustatant Yersinia pestis klinikiniuose mėginiuose. Plaučių maro atveju gali būti tiriami kvėpavimo takų sekretai, kraujas ar kita klinikinė medžiaga.

Gydymo sėkmę lemia greita reakcija

Nors plaučių maras yra sunki ir greitai progresuojanti infekcija, šiandien jai gydyti yra veiksmingų antibiotikų. Kadangi ligą sukelia bakterija, didžiausią reikšmę paciento prognozei turi tai, kaip greitai liga atpažįstama ir pradedamas tinkamas antibakterinis gydymas. Esant pagrįstam klinikiniam ir epidemiologiniam įtarimui gydymas pradedamas dar nelaukiant galutinio laboratorinio patvirtinimo.

„Patvirtinus plaučių maro atvejį, kartu taikomos infekcijos kontrolės priemonės. Nustatomi žmonės, turėję artimą kontaktą su sergančiuoju, vertinamos galimos ekspozicijos aplinkybės ir jų sveikatos būklė. Esant reikšmingai užsikrėtimo rizikai, kontaktiniams asmenims gali būti skiriama antibiotikų profilaktika“, – aiškina gydytoja.

Pasak jos, šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo galimybės leidžia maro atvejus valdyti gerokai kitaip nei istorinių epidemijų laikais. Ankstyvas atvejo atpažinimas, tinkamas gydymas ir kontaktų nustatymas padeda sumažinti sunkių ligos baigčių bei tolesnio infekcijos perdavimo riziką.