Bandymas mechaniškai pašalinti menstruacinį kraują gali baigtis prastai

Socialiniuose tinkluose plinta vadinamasis period scooping (liet. „mėnesinių išsėmimas“) – bandymas mechaniškai pašalinti menstruacinį kraują tikintis, kad mėnesinės baigsis greičiau. Vis dėlto gydytoja akušerė ginekologė Ingrida Kravčenkienė perspėja, kad menstruacijų taip „išvalyti“ neįmanoma, o tokie eksperimentai gali prastai baigtis. 

Apie tai, kas vyksta moters kūne ciklo metu, viešai vis dar kalbama tyliai, todėl tuščią vietą greitai užpildo socialinių tinklų „gudrybės“. Viena jų – įsitikinimas, kad menstruacijas galima tiesiog pagreitinti pašalinus kraują iš makšties. I. Kravčenkienė pabrėžia, kad tai paremta klaidingu supratimu apie patį kraujavimą.

Menstruacijos nėra rezervuaras

Pasak I. Kravčenkienės, menstruacinis kraujavimas neprasideda makštyje ir nėra ten tarsi rezervuare susikaupęs kraujo kiekis, kurį būtų galima mechaniškai pašalinti.

„Menstruacinis kraujavimas prasideda gimdoje, kai ciklo pabaigoje, neįvykus nėštumui, sumažėja progesterono ir estrogenų koncentracija. Dėl šių hormoninių pokyčių prasideda sudėtingas biologinis procesas: funkcinis gimdos gleivinės – endometriumo – sluoksnis palaipsniui suyra ir pasišalina, kartu vyksta vietinė uždegiminė reakcija, kraujagyslių pokyčiai, kraujavimo stabdymas ir endometriumo regeneracija“, – aiškina gydytoja.

Anot jos, tai, ką matome menstruacijų metu, nėra vien kraujas – tai ir endometriumo audinio fragmentai, gleivės ir kitos išskyros. Visa tai patenka į makštį ir tik tuomet pasišalina į išorę.

„Mechaniškai pašalinus dalį jau į makštį patekusio kraujo negalima pagreitinti to, kas vyksta gimdos gleivinėje. Tai lemia hormoniniai ir molekuliniai mechanizmai, o ne kraujo kiekis makštyje. Taigi „mėnesinių išsėmimas“ gali sudaryti tik trumpalaikį įspūdį, kad kraujo sumažėjo, tačiau pačių menstruacijų trukmės tai nesutrumpina ir gimdos „neišvalo“. Apskritai mediciniškai nėra poreikio valyti makšties iš vidaus – ji turi natūralius apsivalymo ir mikrobiotos pusiausvyros mechanizmus“, – atkreipia dėmesį I. Kravčenkienė.

Kuo tokie bandymai gali baigtis?

Pasak ginekologės, didžiausia problema yra ta, kad bandant pirštais ar įvairiais tam neskirtais daiktais pašalinti menstruacinį kraują galima mechaniškai pažeisti jautrią makšties gleivinę.

„Gali atsirasti įbrėžimai, mikroįtrūkimai, skausmas, deginimas ar net ryškesnis kraujavimas. Kuo intensyvesnis mechaninis dirginimas, tuo didesnė rizika pažeisti gleivinę“, – sako gydytoja.

Kita svarbi rizika – infekcija. Makštyje natūraliai gyvena daug mikroorganizmų, o sveika mikrobiotos pusiausvyra yra svarbi apsaugos nuo infekcijų dalis. Intensyvus mechaninis valymas, plovimas ar svetimkūnių naudojimas gali šią aplinką sutrikdyti. Dėl to nerekomenduojami ir makšties plovimai ar įvairių intymios higienos priemonių naudojimas makšties viduje.

Dar vienas aspektas – jei naudojamas koks nors daiktas, atsiranda ir rizika, kad jo dalis gali likti makštyje. Toks svetimkūnis gali būti nemalonaus kvapo išskyrų, kraujavimo ar infekcijos priežastimi.

„Geriau ne eksperimentuoti su moksliškai neapgrįstais patarimais, o vadovautis paprasta taisykle: menstruacijų metu nereikia stengtis išvalyti makšties iš vidaus. Pakanka įprastos išorinių lytinių organų higienos ir saugiai naudojamų menstruacinių priemonių“, – pataria I. Kravčenkienė.

Kada jau reikia kreiptis į gydytoją?

Po bet kokio bandymo mechaniškai „išvalyti“ menstruacinį kraują, pasak gydytojos, reikėtų stebėti simptomus, kurie nėra būdingi įprastoms mėnesinėms.

„Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda stiprėjantis skausmas pilvo apačioje ar makštyje, ryškus deginimas, patinimas, nemalonaus kvapo ar neįprastos išskyros, karščiavimas. Taip pat – jei įtariama, kad makštyje liko svetimkūnis ar jo dalis“, – vardija I. Kravčenkienė.

Skubios pagalbos reikėtų ieškoti ir tada, jei prasideda labai gausus kraujavimas, pavyzdžiui, higieninį paketą ar tamponą tenka visiškai pakeisti maždaug kas valandą ilgiau nei dvi valandas, arba atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, alpimas.

Ypač svarbu nedelsti, jei kartu staiga pakyla aukšta temperatūra, prasideda vėmimas ar viduriavimas, atsiranda ryškus silpnumas, sumišimas ar į nudegimą saulėje panašus išplitęs bėrimas. Tai gali būti reto, bet pavojingo toksinio šoko sindromo požymiai.

Vaistininkės patarimas: ko iš tiesų reikia menstruacijų higienai

„Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė sako, kad menstruacijų metu makšties pH natūraliai šiek tiek pakinta, todėl šiuo laikotarpiu svarbu laikytis tinkamos higienos ir rinktis švelnias, nedirginančias priemones, kurios padėtų palaikyti švarą ir gerą savijautą.

„Menstruacijų metu prausimuisi rekomenduojama naudoti šiltą vandenį arba specialius švelnius intymios higienos prausiklius, kurių pH yra rūgštinis – 3,5–5,0. Geriausia, kad priemonių sudėtyje nebūtų kvapiklių, dažiklių ir stiprių putojimą sukeliančių medžiagų. Taip pat verta rinktis bekvapius paketus ir tamponus, nes įklotai ar kitos higienos priemonės su kvapais gali sukelti odos sudirginimą ir išbalansuoti mikroflorą“, – sako vaistininkė.

Anot jos, higieninius paketus rekomenduojama keisti kas 3–4 valandas, maksimaliai – kas 6. Tamponus – kas 4–6 valandas ir nepalikti ilgiau nei 8 valandas dėl toksinio šoko sindromo rizikos.

„Menstruacijų metu rekomenduojama apsiprausti 1–2 kartus per dieną arba, jei kraujavimas gausesnis ir yra galimybė, dažniau. Jei sąlygų apsiprausti nėra, galima naudoti specialias bekvapes intymios higienos servetėles. Svarbiausia plauti tik išorinius lytinius organus – makšties vidaus plauti nereikia, nes ji išsivalo pati“, – primena T. Gečienė.