Kai rega ima silpti, kiekviena diena tampa svarbi. Šių metų sveikatos hakatone „Hospiton“ kūrėjai susitelkė būtent į tai, kaip technologijomis padėti žmonėms greičiau gauti pagalbą, – rašome Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pranešime žiniasklaidai.
Penkiolika komandų pasiūlė inovatyvius regos sutrikimų srities sprendimus: nuo išmaniųjų diagnostikos įrankių iki pacientų srautų optimizavimo. Pirmosios vietos idėja gali iš esmės pakeisti tai, kaip pacientai patenka pas oftalmologą, ji optimizuotų pacientų srautus ir sutrumpintų laukimo eiles.
Sveikatos hakatone dalyvavusios komandos skyrė dėmesio prevencijai, informuotumui apie ligas, eilėms ir perteklinėms konsultacijoms mažinti. Dalyviai ieškojo idėjų, kaip priartinti pacientams palankius sprendimus, spartinti diagnostiką, integruoti inovacijas į sveikatos priežiūrą ir mažinti naštą sveikatos priežiūros sistemai.
Nugalėtojas pasiūlė sprendimą, kuris galėtų optimizuoti pacientų srautą ir sutrumpinti laukimo laiką pas oftalmologus. Jo esmė – suteikti įrankį šeimos gydytojui, kuris, įvertinęs paciento nusiskundimus dėl pablogėjusio regėjimo, gali objektyviai nustatyti, kokio lygio specialisto (II ar III) konsultacijos reikia konkrečiam pacientui. Be to, pasiūlytas sprendimas turi įvertinti, per kokį laiką pacientas turi patekti pas oftalmologą, kad išvengtų komplikacijų ar regėjimo pažaidos. Nugalėjusios komandos sprendimas praktikoje užtikrintų, kad skubią pagalbą gautų tie, kuriems pagal klinikinę būklę labiausiai reikia, o mažesnės rizikos pacientai būtų nukreipiami planine tvarka.
Idėjos nugalėtojos autorius Yonas Safi, studijuojantis LSMU Medicinos fakultete, jau dabar džiaugiasi, kad idėjos įgyvendinimas pasistūmėjo į priekį.
„Pasidalinęs savo laimėjimu „LinkedIn“ sulaukiau žinutės iš JAV įsikūrusios įmonės generalinio direktoriaus, dirbančio panašioje srityje, virtuliai susitiksime idėjoms pasikeisti. Buvau pakviestas į kelis bendradarbiavimo ir tyrimų pokalbius iš įvairių pasaulio vietų“, – įspūdžiais dalijasi jis.
Inovacijų reikšme neabejojanti renginio organizatorė LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro projektų vadovė Inga Kanapeckienė sako, kad hakatono tema „Mission-Vision“ leido dalyviams atskleisti ne tik technologines ar medicinines žinias, bet ir parodyti, kad turime stiprią, veiklią bendruomenę, siekiančią pokyčių.
„Dalyvių sprendimai įrodo, koks stiprus yra mūsų inovatorių bendruomenės potencialas. Vos per 48 valandas sukurtos idėjos tampa tolesnės veiklos atspirties tašku ir skatina sveikatos srities inovacijų pažangą“, – sako I. Kanapeckienė.
Tarpdisciplinė problema
Nors apie regos sutrikimus įprasta galvoti kaip apie sveikatos problemą, visi ekspertai vienbalsiai sutaria, kad sprendimams reikėjo gerokai kompleksiškesnio požiūrio. „Roche“ tarptautinių oftalmologijos pacientų partnerysčių vadovė Iris Van den Brande sakė, kad daugelis dalyvių suprato šią daugiasluoksnę problemą ir pažvelgė ne tik kaip į medicininį, bet ir kaip į socialinį bei emocinį iššūkį.
„Komandos sujungė įvairias disciplinas, nuo dirbtinio intelekto iki dizaino, nuo duomenų mokslo iki psichologijos, kad sukurtų įtraukius, praktiškus ir į žmogų orientuotus sprendimus. Atvirumas bendradarbiavimui ir empatija, išreikšta jų idėjose, tikrai atspindėjo permąstymo, pertvarkymo ir rehumanizavimo dvasią“, – įspūdžiais dalijosi iš Belgijos atvykusi ekspertė.
Anot jos, regos praradimas daugiau nei sveikatos iššūkis ir turi įtakos žmonių gyvenimui, darbui, bendravimui ir dalyvavimui visuomenėje. Norint spręsti šią problemą, reikalingas tarpdisciplininis technologų, klinikų, politikų, pacientų organizacijų, teisininkų ir dizainerių bendradarbiavimas.
„Šiandien visame pasaulyje vieni didžiausių iššūkių yra vėlyva diagnostika, nevienodas prieinamumas prie sveikatos priežiūros paslaugų ir ribotas supratimas apie ankstyvuosius akių sveikatos sutrikimų požymius. Daugeliui žmonių, ypač kaimiškose ar nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, vis dar sunku dalyvauti profilaktiniuose patikrinimuose ar reabilitacijos programose. Be medicininių aspektų, nereikėtų pamiršti ir emocinio poveikio, nepriklausomybės praradimo, nerimo dėl ateities ir prieinamos informacijos ar paramos tinklų trūkumo. Sprendžiant šiuos iššūkius reikia efektyvių sistemų, integruojančių prevenciją, ankstyvojo aptikimo, gydymo ir socialinės įtraukties priemones, kūrimą“, – pagrindinius iššūkius vardija ekspertė.
Ekspertė I. Van den Brande įsitikinusi, kad regos sveikatos ateitį formuos pažangios ir empatiškos technologijos, taip pat galėsime stebėti platesnį AI naudojimą atrankoje ir diagnostikoje, teleoftalmologiją, kuri atneš žinias į atokias vietoves, ir skaitmenines priemones, padedančias žmonėms stebėti savo regėjimą kasdieniame gyvenime.
„Tikrosios naujovės atsiras iš to, kaip šios priemonės bus kuriamos ir naudojamos su žmonėmis. Kitas žingsnis yra ne tik geresnė technologija, bet ir geresnis ryšys: prieinami, teisingi ir tikrai orientuoti į žmonių orumą, nepriklausomybę ir gyvenimo kokybę sprendimai“, – pabrėžia ji.
Tai jau septintasis LSMU organizuojamas sveikatos hakatonas „Hospiton“.