Vasara daugeliui mūsų reiškia ilgus pasivažinėjimus automobiliu – į pajūrį, sodybą, pas artimuosius kitame šalies gale ar leidžiantis į atostogas užsienyje. Ilgos kelionės tampa neatsiejama atostogų dalimi. Visgi komfortui svarbu ne tik veikiantis kondicionierius ar pilnas degalų bakas, bet ir taisyklinga kūno padėtis bei reguliarus fizinis aktyvumas. Ilgas sėdėjimas automobilyje mažina dėmesio koncentraciją ir kelia iššūkių kūnui. Ką daryti, kad smagi kelionė nepasibaigtų skaudančia nugara ar įtemptu kaklu?
Svarbiausia – dėmesys kūnui
Aukšto meistriškumo treneris Mantas Točelis pabrėžia, kad ilgoje kelionėje būtina atsižvelgti į kūno signalus ir pasirūpinti tinkama laikysena.
„Pirmiausia – automobilio pasirinkimas. Ypač jei transporto priemonė yra nuomojama, būtina įvertinti savo kūno sudėjimą. Dviejų metrų ūgio žmogui mini automobilis netiks, kad ir kiek reguliuosi sėdynę“, – pabrėžia treneris.
Anot jo, tinkamai sureguliavus sėdynę, galima išvengti nugaros ir raumenų negalavimų.
„Net ir įpratusius daug vairuoti vasaros spūstys ir permainingas oras gali greičiau išvarginti“, – priduria M. Točelis.
Sustoti – ne tik degalams, bet ir poilsiui
Treneris siūlo išnaudoti sustojimus ne tik degalų papildymui, bet ir trumpai mankštai.
„Judėjimas po ilgo sėdėjimo yra būtinas – tai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir pagerina kraujotaką. Kartais net paprasti, kasdieniai judesiai – pavyzdžiui, bandymas pasiekti gėrimą iš viršutinės šaldytuvo lentynos – leidžia šiek tiek išsitiesti, išjudinti nugarą, pečius, rankas. Net trumpa pertrauka ir keli natūralūs judesiai gali pagelbėti“, – teigia M. Točelis.
Kelionėse automobiliu rekomenduojama kas dvi valandas daryti bent 15 minučių pertrauką – tai padeda išlaikyti maksimalų dėmesį ir susikaupimą.
Ilgesnėse kelionėse, ypač vykstant už Lietuvos ribų, kur eismo sąlygos nėra gerai pažįstamos, rekomenduojama kas 3–4 valandas daryti bent pusvalandžio pertrauką.
Lenktynininko patarimai
Apie fizinio aktyvumo bei reguliarių sustojimų svarbą kalba ir lenktynininkas Eimantas Navikauskas – jis puikiai žino, ką reiškia būti susikaupusiam ir fiziškai pasirengusiam ilgai sėdėti prie vairo, kartais net iki šešių valandų.
„Prieš kiekvieną važiavimą, likus maždaug 30 minučių, visuomet atliekame apšilimo ir reakcijos sužadinimo pratimus – tai padeda tiek fiziškai, tiek psichologiškai pasiruošti startui“, – sako E. Navikauskas.
Jis pabrėžia, kad ir po važiavimo kūnas dažnai būna įsitempęs – ypač kaklo, pečių ir nugaros srityse. Tokiais atvejais labiausiai padeda trumpas pogulis bei masažas įsitempusioms vietoms. „Jei turiu daugiau laiko, darau ir tempimo pratimus, ypač pečių juostos ir klubų“, – atskleidžia E. Navikauskas.
Lenktynininkas įsitikinęs, kad šios taisyklės pritaikomos ir kelionėms automobiliu: trumpas sustojimas, keli tempimo ar mobilumo pratimai gali labai pagelbėti – kūnas lieka žvalus ir nesustingęs.
Trenerio rekomendacijos keliaujantiems