Antradienis, 2024.07.16
Reklama

Prof. Danguolė Jankauskienė: „Lietuviai giria gydytojus, bet peikia sveikatos apsaugos sistemą“

Ligita Sinušienė | 2012-03-20 01:22:16

Lietuvos gyventojai vieni skeptiškiausių europiečių sveikatos apsaugos sistemos atžvilgiu, bet paklausti apie konkrečius gydytojus tampa labai šilti. Lietuvių savižudybių skaičius tiesiogiai susijęs ne su alkoholio vartojimu, o su nedarbu. Tokių ir kitokių įdomių faktų praėjusią savaitę Klaipėdos medikų visuomenei atskleidė Mykolo Romerio universiteto profesorė Danguolė Jankauskienė, pristatydama Lietuvos sveikatos reformos analizės išvadas bei sveikatos programos projektą. 

Profesorei Danguolei Jankauskienei kelia  nerimą, kad daugelis neigiamų Lietuvos sveikatos apsaugos rodiklių pirmauja Europos Sąjungoje. Algirdo Kubaičio nuotr.
Sveikata - visiems

Dvidešimties metų Lietuvos sveikatos politikos analizę profesorė pateikė per keturių vertinimo kriterijų prizmę: pacientų akimis ir per žvilgsnį iš sistemos vidaus, per novatoriškumo prizmę ir finansinę būklę. „Nuo 1998 m., kai buvo priimta sveikatos reformos programa, Lietuvos gyventojų pasitikėjimas sveikatos apsauga vis krito žemyn", - demonstruodama skaidres jas aiškino D. Jankauskienė.

1998-2010 metų apklausos duomenys bylojo, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad sveikatos apsauga būtų prieinama visiems, nepriklausomai nuo kiekvieno ekonominės padėties. "Sveikų gyventojų sumokėti mokesčiai gali būti naudojami sergantiesiems gydyti“, - įsitikinę didžioji dalis šalies piliečių.

Už sveikatą atsakingos įstaigos?

Pasak profesorės, apie 80 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad atsakomybė už jų sveikatą krenta gydymo įstaigoms. "Nepavyko pasiekti esminio lūžio žmonių mentalitete", - taip šiuos duomenis vertino pranešėja.

Toliau profesorė vardijo Lietuvos vietą įvairius kriterijus vertinančiose lentelėse: Vartotojų sveikatos indeksas (2009 m.) Lietuvoje buvo penktas nuo sąrašo galo iš trisdešimt trijų šalių, vos ne perpus mažesnis, nei šiuo atžvilgiu pirmaujančioje Olandijoje. Šis indeksas nustatomas, remiantis septyniais kriterijais: pacientų teisėmis, e. sveikata, eilėmis, gydymo rezultatais, vaistų prieinamumu, valstybinės sveikatos sistemos dosnumu. Tačiau pranešėja atkreipė dėmesį, kad kitas mūsų šalies rodiklis – pacientų teisių Europoje – atsilieka tik nuo Šveicarijos.

Bendras sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai geriausiai vertina slaugos ambulatorines, dienos chirurgijos paslaugas, šeimos gydytojus, prasčiausiai - slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas.

Anot D. Jankauskienės, apklausų rezultatai rodo, kad mūsų šalies gyventojai sveikatos apsaugos sistemą vertina blogai. „O ji mūsų šalyje sudėtinga“, - sakė profesorė.

Didžiausia problema - vadyba

Pacientų nuomone, didžiausia sveikatos paslaugų kokybės problema – vadyba. „Nors paslaugų prieinamumą didžioji dalis gyventojų vertina teigiamai, bet daug problemų kyla dėl jų organizavimo. Taigi gydymo įstaigoms yra kur pasitempti, - kalbėjo pranešėja. – Pavyzdžiui, mūsų šalies patekimo pas gydytoją trukmės vidurkis – 3 dienos, bet Vilniuje – 5,73 dienos, Klaipėdoje – 4,18, Kaune – 2,79“. Beje, tenka dar ir laukti eilėje už durų. tik 25 proc. gyventojų pas gydytoją patenka nurodytu laiku. Kitiems tenka laukti ir keliolika minučių, ir net valandą.

Remiantis sveikatos reformos analizės rezultatais, ketvirtadalis šalies gyventojas pageidautų, kad sveikata taptų valstybės svarbiausiu prioritetu šį dešimtmetį. Tik 4,3 proc. įsitikinę, kad ekonominės ir socialinės problemos daug svarbesnės nei sveikatos. Kas antras Lietuvos pilietis mano, jog visos trys išvardintos sritys vienodai svarbios valstybei ir jos gyventojams.

Danguolė Jankauskienė džiaugiasi, kad pavyko sumažinti kūdikių mirtingumą ir mirčių keliuose skaičių. Algirdo Kubaičio nuotr.

Apibendrindama sveikatos reformos analizę pacientų akimis D. Jankauskienė pabrėžė, jog nors išgydomų ligų šalyje sparčiai daugėja, bet gyventojų nepasitenkinimas auga.  Jos manymu, tai lemia klestintis negatyvumas ir depresinės nuotaikos.

Pirmauja mirtimis

Profesorė pateikė gausios statistikos apie mirtingumą, lygindama šalies vidurkį su Europos Sąjungos. Jos turimais duomenimis, šimtui tūkstančių lietuvių tenka 963 mirtys, europiečių – 865. „Savižudybių skaičius koreliuoja ne su alkoholio vartojimu, o su nedarbu. Augant nedarbui, daugėja savižudybių. Ir Lietuvos žmonės patiria daug daugiau streso nei kitų ES gyventojai – 71 proc.“, - pasakojo profesorė. Tik procentu nuo lietuvių atsilieka graikai, ES vidurkis – 41 proc. Mažiausiai įtampos darbe jaučia olandai ir suomiai – 24 ir 25 proc. „Gyvename nuolat patirdami stresą, apsupti alkoholio, tad kokios sveikatos belaukti? – klausimą kėlė profesorė. – Tačiau yra sričių, kuriomis galime ir pasidžiaugti. Nuo 1995 m. tris kartus sumažinome kūdikių mirtingumą“.

Lietuva - negarbinga Europos pirmūnė „nebūtinų mirčių“ sąraše. Lietuvoje tai sudaro 26 proc. mirčių. Nors mirtingumas nuo išgydomų ligų mažėja, kylant sveikatos apsaugos kokybei, auga išvengtinų mirčių skaičius, tai yra, sukeltos alkoholio ar tabako vartojimo, nesveikos gyvensenos, stresų, destrukcinio elgesio – savižudybių, autoavarijų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl išorinių priežasčių daugiau miršta 45-59 metų gyventojai, ES – perkopę 75 metus.

Žuvusiųjų keliuose mažėja

Profesorė atkreipė dėmesį, kad žuvusiųjų auto įvykiuose ženkliai sumažėjo nuo 2008 m., pasidėjus įvairioms akcijoms prieš „karą keliuose“. 2007 m. ir 2099 m. duomenų palyginimas rodo šį skaičių sumažėjus beveik perpus – nuo 877 iki 452 mirčių. „Žuvus 400 žmonių, kiekvienam iš jų prarandama 30 gyvenimo metų, iš kurių – po 20 darbingų. Kiek šie žmonės galėtų sukurti Bendrojo vidaus produkto? Tai 26 mlrd. Lt arba po 1,3 mlrd. Lt kasmet“, - kiek valstybei kainuoja žūstantys keliuose jos piliečiai, apskaičiavo profesorė.

„Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė, kuri buvo aukštesnė negu kitų Baltijos šalių, dabar yra žemiausia regione, - taip 2009 m. skambėjo Pasaulio banko įvertinimas. – Tuberkuliozės paplitimas yra 70 proc. didesnis, nei naujųjų ES šalių; mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, ypač – nuo išeminės širdies ligos, didžiausias regione. Mirtingumas dėl išorinių aplinkybių taip pat stulbinamai aukštas, o ypač – savižudybių skaičius – didžiausias tarp visų Europos ir Centrinės Azijos šalių. Alkoholio vartojimo sukeltas mirtingumas yra daugiau negu dvigubai didesnis už naujųjų ES šalių vidurkį. Rūkymo sukeltas mirtingumas taip pat yra didžiausias tarp lyginamųjų šalių“.

Iš šviesesniųjų Lietuvos pusių pastebėtas tik mažesnis kūdikių mirtingumas ir mirtingumas nuo vėžio, atitinkantis ES vidurkį.

Programos sėkmės ir nesėkmės

1998 m. - 2010 m. sveikatos programoje buvo užsibrėžta kūdikių mirtingumą sumažinti 30 proc., bet rezultatas net viršijo lūkesčius – rodikliai pagerinti dukart. Nors sergamumas tuberkulioze mūsų šalyje vienas didžiausių ES, bet jo sumažinimas nuo kone epideminio lygio iki esamo sveikatos programoje taip pat leidžia užsidėti pliusą. Taip pat – vidutinės gyvenimo trukmės pailginimas iki 73 m. Deja, kaip pastebėjo D. Jankauskienė, 15 proc. sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų per dvylika  metų taip ir nepavyko. Kaip ir sumažinti savižudybių skaičių iki 25 šimtui tūkstančių gyventojų (dabar – 31). Sumažinti mirtingumą krūties vėžiu pavyko tik nepilnais 6 proc. vietoj užsibrėžtų 15 proc., nesumažėjo ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio. O ligotumas psichikos ligomis ne tik kad nesumažėjo, bet dar išaugo 13 proc.

 Apibendrindama savo pranešimą D. Jankauskienė kalbėjo apie nuolat augantį sveikatos apsaugos klientų skaičių. Dabar per metus į sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvos gyventojai kreipiasi 22 milijonus kartų.„Sveikatos sistema nesugebės visų savo problemų išspręsti viena, todėl būtina sveikata visoje valstybės politikoje, - kalbėjo pranešėja. – Reikalingos ir žmogiškųjų resursų pertvarkos. Štai slaugytojų Lietuvoje smarkiai mažėja, kai visoje Europoje – auga. Slaugytojai – nepaprastai didelis rezervas“.

Profesorė atkreipė dėmesį ir į tai, kad kol kas medicinos darbuotojų kvalifikacija keliama, pasinaudojant Europos Sąjungos parama. „Bet kas bus, kai ji baigsis?“ – kėlė klausimą pranešėja.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Jei pučia pilvą, priežastis gali būti ne tik maistas
Pilvo pūtimas, pilnumo, tempimo jausmas pažįstamas daugeliui. Kartais šiuos pojūčius lemia aiškios priežastys, pavyzdžiu...
 Gastroenterologė įspėja: apie storosios žarnos vėžį signalizuoja du simptomai
Storosios žarnos vėžys – liga, kuria sergantys asmenys dažnai nė neįtaria turintys kokių nors sveikatos sutrikimų....
Karštų dienų iššūkiai: kaip pasirūpinti savimi nėštumo metu
Nėštumas vasarą gali kelti tam tikrų iššūkių, tačiau laikantis keleto patarimų, galima sumažinti diskomfortą ir užtikrin...
Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms – daugiau paslaugų
Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fond...
Į Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovės pareigas skiriama dr. Aušra Širvinskienė
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) vadovo pareigas nuo rugpjūčio 1 d. pradeda eiti dr. Aušra Širvinskienė,...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų