Produktai su probiotikais sveikiems žmonėms - pinigų švaistymas?

Tyrimas, atliktas Kopenhagos universitete ir publikuotas žurnale „Genome Medicine“, nepatvirtino gerųjų bakterijų teikiamos naudos, – rašo theguardian.com.

Reklama

Remiantis naujojo tyrimo duomenimis, probiotikų gėrimų ir maisto gerbėjai greičiausiai tik veltui švaisto savo pinigus, nes šie maisto papildai neturi teigiamo poveikio sveikam suaugusiam žmogui.

Komanda, kurią sudarė Danijos mokslininkai, peržiūrėjo septynis bandymus su probiotikais praturtintais maisto produktais (pieno gėrimais, sausainiais ar kapsulėmis) ir nerado įrodymų, kad jie pakeičia sveikų asmenų žarnyno bakterijų sudėtį.

Internetiniai tinklaraščiai ir žurnalai skatina produktų su probiotikais populiarėjimą, spekuliuodami jų teikiama nauda, pavyzdžiui, virškinimo sistemos darbo pagerėjimu ir imuniteto sustiprėjimu.

Vienas iš mokslininkų O. Pederson komentavo: „Kol nepaneigti ankstesnių tyrimų rezultatai, skelbiantys, kad žmonėms, sergantiems ligomis, kurios susijusios su žarnyno mikrofloros disbalansu, probiotikai gali būti naudingi, tol lieka nedidelė tikimybė, kad jie turi poveikį ir sveikiems asmenims. Reikia, kad išsamūs klinikiniai bandymai įrodytų, ar probiotikai gali padėti išvengti ligų ar tokios galios neturi “.

Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, įeinantys į maisto produktų sudėtį ir vadinami gerosiomis bakterijomis, nes atkuria žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir, kaip sakoma, pasižymi daugeliu kitų teigiamų savybių. Rinkoje yra nemažai produktų, kurių etiketėse nurodoma, kad jie yra praturtinti įvairiomis probiotinėmis bakterijomis, dažniausiai naudojamos įvairios Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys. Jos skaido cukrų ir suteikia produktui rūgštesnį skonį. Natūraliai probiotikų randama paprastame jogurte, kefyre, miso, raugintuose kopūstuose.

Šalininkai tvirtina, kad probiotikai gali padėti kovoti su virškinimo problemomis, alergijomis ir nutukimu. Ankstesni tyrimai parodė, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, po antibiotikų vartojimo atsiradus viduriavimui, probiotikai gali turėti terapinį efektą.

Tačiau kuomet O.Pederson ir jo komanda išanalizavo 7 randomizuotas studijas, kuriose tirta, ar kasdien vartojami probiotikų papildai turėjo poveikį sveikų suaugusiųjų žarnyno turinio mikrobinei sudėčiai, tik vieno tyrimo rezultatai rodė statistiškai reikšmingus pokyčius.

Viena iš tyrėjų N.Buus Kristensen sakė: „Remiantis mūsų atlikta sistemine apžvalga, nėra jokių įtikinamų duomenų, kad probiotikai nuosekliai keistų sveikų žmonių išmatų mikrobinę sudėtį, nepaisant to probiotikais papildyti produktai mūsų visuomenėje yra plačiai vartojami“.

Mokslininkai pastebi, kad tikrasis probiotikų poveikis galėjo ir neišryškėti dėl mažos apžvelgtų tyrimų apimties (juose įtraukta nuo 21 iki 81 tiriamųjų, kurių amžius 19-88 metai), vartotų skirtingų probiotikais papildytų produktų, dėl skirtingų tyrimų dalyvių mitybos įpročių ir kitų veiksnių.

Mokslininkai pabrėžė: kad iš tiesų ištirtume probiotikų įtaką pirminei ligų prevencijai, reikia atlikti daug išsamesnius, atidžiai suplanuotus klinikinius bandymus. Juose turėtų būti naudojami idealūs žinomų ir naujai sukurtų probiotikų mišiniai ir dozės, suderinti su specialiais mitybos patarimais dalyviams, taip pat svarbi optimali tyrimų trukmė ir atitinkama tiriamųjų sveikatos būklės stebėsena“.