Ketvirtadienis, 2024.06.20
Reklama

Priešinimasis siūlomai ligoninių reformai – bandymas apsiginti nuo Kauno ir Vilniaus klinikų?

Ligita Sinušienė | Šaltinis: vlmedicina / asmuo | 2011-09-06 22:15:45

Klaipėdos miesto asmens sveikatos priežiūros komisija nutarė nepritarti, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo statusas būtų perduotas Sveikatos apsaugos ministerijai, nors ji už tai siūlo perduoti savivaldybei Respublikinę Klaipėdos ligoninę, pažadėtą dar prieš dvejus metus. Ligoninių vadovai siūlomoje  reformoje teigė įžvelgią kolegų iš Kauno ir Vilniaus pavydą ir norą prisijungti Klaipėdos ligonines kaip filialus. Bet kas taip prajuokino Kauno klinikų atstovą?  

Klaipėdos miesto asmens sveikatos priežiūros komisija nesutiko perduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo teisių ministerijai. A. Kubaičio nuotr.

Neatidavę vienos, prašo kitos ligoninės

Komisijos pirmininkė Natalja Istomina komisijos nariams priminė dar 2009 m. gruodžio 7 d. Vyriausybės priimtą sprendimą, kuriuo buvo nutarta Respublikinę Klaipėdos ligoninę iš Sveikatos apsaugos ministerijos valdžios perduoti uostamiesčio savivaldybei. „Tačiau per dvejus metus tai nebuvo įvykdyta, - pabrėžė komisijos pirmininkė. – Negana to, ministerija pageidauja perimti Universitetinę ligoninę ir sujungti ją su Jūrininkų“.

Komisijos posėdyje dalyvavę  keturių miesto ligoninių – Universitetinės, Jūrininkų, Respublikinės ir Vaikų - vyriausieji gydytojai tvirtino, jog jo vadovaujamos įstaigos bendruomenė nesutinka, kad Klaipėdos ligoninės taptų tik Vilniaus ar Kauno filialais. „Klaipėdoje susiklosčiusi unikali situacija, nes turime net keturias ligonines, - kalbėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis. – O esant konkurencijai, pacientams nuo to tik geriau. Be to, mūsų teikiamos paslaugos yra diferencijuotos, ir nesidubliuoja vienų ligoninių su kitomis“.

Gydytojas sakė nesutinkąs ir su teiginiais, jog jo vadovaujamoje įstaigoje yra per daug lovų. Jo teigimu, KUL per metus priima 46 tūkst. pacientų stacionariniam gydymui, ketvirtį milijono – ambulatoriniam, kurių pusę sudaro pacientai iš visos Lietuvos, ne vien uostamiesčio gyventojai. V. Janušonio teigimu, per metus KUL atliekama apie 27 tūkst. operacijų.

Vadovas neslėpė įžvelgiąs nevienodai keliamą kartelę sostinės ir uostamiesčio įstaigoms: „Santariškių ligoninė neturi gal 7 ar 8 profilių, mes – tik 4, bet jų įstaiga vis tiek gali vadintis universitetine. Juk yra siekiama sujungti ligonines, kad mūsų taptų tik Kauno ar Vilniaus universitetinių filialais. Tuomet klaipėdiečiams vietoje nebebūtų suteikiamos sudėtingos paslaugos, kaip, pavyzdžiui, pulmonologijos“.

Kaunas ir Vilnius pavydi?

K. Bobianskienė tikino, jog kalbos apie tuščias lovas Vaikų ligoninėje nepagrįstos. Algirdo Kubaičio nuotr.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga atvirai iškėlė tiesų klausimą: „Gal Vilnius ar Kaunas mums pavydi?“ Kolegoms antrino ir Vaikų ligoninės vadovė Klaudija Bobianskienė, pabrėžusi, kad viešos kalbos apie jos vadovaujamoje įstaigoje tuščias lovas yra netiesa. Mat į statistiką neįtraukiamos mamos, gulinčios kartu su vaikais iki trejų metų.

Visi komisijos nariai ir posėdžio svečiai, išskyrus Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininką Antaną Janušonį, išsakė analogiškas mintis. Pastarasis savo kalboje akcentavo galimo ligoninių sujungimo  ekonominį efektą, tačiau konkrečiais skaičiais savo teiginių nepagrindė: „Sveikatos apsauga – labai brangiai šalies biudžetui atsieinanti sritis. Prieš šį faktą mes negalime užmerkti akių. Įstaigų sujungimas padėtų sutaupyti“, - tvirtino pirmininkas.

Advokatė Indrė Butvilė: "Visiems žinoma ir tai, kad už paslaugas yra primokama."

Komisijos narių bendru sprendimu buvo nutarta miesto Tarybai rekomenduoti ligoninių statusą palikti tokį, koks jis yra dabar. Juolab, kaip buvo pastebėta, po metų keisis šalies valdžia, taigi – ir sveikatos apsaugos ministras – ir nežinia, ar nebūtų sumanyti dar kitokie pokyčiai.

Tačiau advokatė Indrė Butvilė, nors ir balsavo analogiškai, neslėpė dvejonių dėl sprendimo: „Į mane kreipiasi pacientai, besiskundžiantys paslaugų kokybe miesto ligoninėse, visiems žinoma ir tai, kad už paslaugas yra primokama.  Negalime ignoruoti ir paminėto galimo ekonominio efekto, bet jį reikia pagrįsti“.

 

Klausimas prajuokino

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų valdymo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Tomas Kuzmarskas ilgai juokėsi į telefono ragelį, išgirdęs klausimą, kaip reaguojąs į uostamiesčio gydytojų teiginius, esą kauniečiai medikai jiems pavydi paslaugų kokybės.

 „Labai juokingas klausimas. Mes esame geriausia ligoninė Lietuvoje, stengiamės turėti geriausius specialistus“, - pro juoką atsakė T. Kuzmarskas.

Pašnekovas teigė negirdėjęs net gandų apie galimą dviejų uostamiesčio ligoninių sujungimą ir prijungimą prie Kauno klinikų, nors įstaigos sekretorė, prieš sujungdama korespondentę su pavaduotoju, patvirtino girdėjusi tokias kalbas – tiesa, paskalų lygyje.

Tačiau dar visai neseniai, 2010 m. lapkričio mėnesį  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU)  valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas Klaipėdoje vykusio forumo dėl ligoninių ateities siūlė, kad Klaipėdos ligoninės taptų jų įstaigos filialu:

Kitaip pavojinga

Kadangi pirmadienio Sveikatos apsaugos komisijos posėdyje ne kartą nuskambėjo frazė apie anaiptol ne ekonominę, o politinę ligoninių pertvarką Klaipėdos mieste, apie tai pasikalbėjome su vienu iš Seimo ir Sveikatos komiteto narių Gediminu Navaičiu.

Politiko tvirtinimu, sveikatos reforma, kuri, beje, vykdoma ir šalies sostinėje, turi vienintelį tikslą – stambinant ligonines sutaupyti valdymo išlaidas ir gerinti paslaugų kokybę. Anot jo, jeigu gydytojas per savaitę atlieka tik vieną operaciją – tai ne tik per brangu, bet ir pavojinga pacientui. „Juk tokiu atveju jis neturi reikiamos patirties“, - paaiškino savo požiūrį.

Tačiau Seimo narys tvirtino negirdėjęs apie sujungtų ligoninių galimą prijungimą prie didžiųjų miestų universitetinių klinikų. „Klaipėdoje turėti Vilniaus ar Kauno filialus man atrodo neracionalu“, - stebėjosi pokalbininkas.

Išgirdęs apie uostamiesčio medikų nuogąstavimą, kad po pertvarkos Klaipėdos ligoninėse ilgainiui išnyktų kai kurios paslaugos, kaip, pavyzdžiui, reumatologijos, G. Navaitis atsakė: „Tokie klausimai rodo tik viena – klaipėdiečiai nėra tinkamai informuoti apie planuojamą sveikatos reformą. Iš tiesų sutaupytos lėšos, priešingai, turėtų tik pagerinti paslaugų kokybę. Tai yra vadybos pertvarka, bet turi būti aiškiai numatyta, kaip ji bus vykdoma. Jeigu vietoj dviejų direktorių liks vienas, kas pakeis buvusį antrąjį – pavaduotojas? Jeigu vietoj dviejų valdininkų atsiras trys, ekonominės naudos tikrai nebus pasiekta. Miesto Taryboje svarstant šį klausimą turi būti pateiktas esamas ligoninių pareigybių sąrašas ir būsimas. O jei tokie planai nėra aiškiai grindžiami, tad ir atsiranda pagrindas įtarinėti, jog čia tėra svarstomas personalijų klausimas, kai į postus bus siūlomi kažkieno draugai“.

Siūlo mainus

„Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidomėjus, kodėl Vyriausybė nevykdo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1604 ir iki šiol Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) neperdavė Klaipėdos savivaldybei, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė aiškino, jog Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo procesas šalyje tęsiasi, ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) numato įgyvendinti minimą Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo nutarimą visa apimtimi. Anot jos, RKL perdavimas Klaipėdos savivaldybei ir Klaipėdos universitetinės ligoninės perdavimas ministerijai – tarpusavyje susiję procesai. „Todėl Klaipėdos savivaldybei priėmus sprendimą perduoti Klaipėdos universitetinę ligoninę SAM, ministerija perduos savivaldybei Respublikinę Klaipėdos ligoninę, po apskričių panaikinimo tapusią pavaldžią SAM“, - ministerijos poziciją išsakė G.Maksimaitytė. Siekį sujungti universitetinę ir Jūrininkų ligonines SAM grindžia tuo, jog pastaroji jau šiuo metu yra pavaldi ministerijai, o sujungus jas abi bus įkurtas tretinio lygio respublikinio pavaldumo gydymo centras.

„Pagrindinis šio proceso tikslas – užtikrinti prieinamas, saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, efektyviau panaudojant sveikatos priežiūrai skirtas lėšas, optimizuojant gydymo įstaigų valdymą, išvengiant asmens sveikatos priežiūros paslaugų dubliavimo. Taigi šis politinis tikslas turės ir ekonominį efektą“, - teigė pašnekovė.

Paprašius įvertinti Klaipėdos ligoninių vadovų viešai išsakomą poziciją, kad tai būtų ne ekonominis, o politinis sprendimas, sąlygojamas tik Kauno ir Vilniaus universitetinių ligoninių pavydo klaipėdiečiams, G. Maksimaitytė atsakė tame įžvelgianti tik Klaipėdos ligoninių vadovų ar kitų suinteresuotų asmenų  interesus. „Tačiau jie nėra oficialiai pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai, todėl nei jų vertinti, nei komentuoti nėra pagrindo“, - sakė SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija Sveikatos apsaugos komisijos rekomendacijas svarstys jau šį ketvirtadienį, rugsėjo 22 d. galutinį žodį tars miesto Taryba.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Alergijų tyrimų rinką ketina supurtyti vietos verslininkai: įsitraukė mokslininkai ir dirbtinis intelektas
Medicinos laboratorijų įrangos verslu bei papildų gamyba užsiimantys Lietuvos verslininkai žengia į naują nišą – a...
Gertuvės: kokias jas pasirinkti ir kaip prižiūrėti
Karštuoju metų laiku žmonės daug daugiau ir dažniau geria vandenį, su savimi nešiojasi gertuves. Esant itin gausiam gert...
Kokį vandenį gerti per karščius
Itin karštomis dienomis daugelis gaivinasi ledais ar šaltais gėrimais su ledukais. Sveikatai palankios mitybos konsultan...
Klaipėdos universiteto ligoninė pertvarko skubios pagalbos paslaugas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacienta...
Miastenija – kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija &nd...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų