Prevencinių priemonių nauda – savižudybių mažėjimas

Lietuva įvardijama kaip Europos Sąjungos šalis, pasižyminti didžiausiu savižudybių skaičiumi, tačiau pastaruosius kelerius metus situacija šalyje gerėja. Stiprėjantis įstaigų ir specialistų, teikiančių pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims, tinklas savivaldybėse, nacionaliniu lygmeniu daromi sprendimai ir iniciatyvos jau duoda pozityvių rezultatų, – praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Bendromis pastangomis siekiama, kad kiekvienas, atpažinęs savižudybės grėsmės ženklus, nukreiptų krizę patiriantį žmogų pagalbos.

Reklama

Siekdama mažinti savižudybių skaičių, Lietuva jau ne vienerius metus tikslingai įgyvendina prevencijos bei intervencijos priemones valstybės, savivaldybių, atskirų įstaigų bei organizacijų lygmenimis. Tai duoda akivaizdžių rezultatų. 1993 metais savižudybių skaičius viršijo 1500 atvejų per metus ir ši tendencija tęsėsi beveik dešimtmetį, pastaraisiais metais šis skaičius nuosekliai mažėja. 2020 metais jis siekė 607 atvejus – tai yra 51 savižudybe mažiau nei 2019-aisiais. Be to, panašu, kad pandeminis laikotarpis lėmė tam tikrus nebūdingus statistinius pasikeitimus: remiantis Higienos instituto duomenimis, moterų savižudybių skaičius, skirtingai nei vyrų, padidėjo, lyginant 2019 ir 2020 metus.

Pozityvias tendencijas lemia stiprėjantis įstaigų ir specialistų, teikiančių pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims, tinklas savivaldybėse. Sveikatos apsaugos ministerijos apklausa parodė, kad 17 savivaldybių jau turi savivaldybės tarybos patvirtintus reagavimo į savižudybės riziką algoritmus ir koordinatorius, atsakingus už savižudybių prevenciją. Kuriamą ir plėtojamą pagalbos teikimo tinklą vietos lygmeniu stiprina ir savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose dirbantys savižudybių prevencijos mokymų instruktoriai, kurie savižudybių prevencijos temomis šviečia savivaldybių gyventojus.

Nacionaliniu lygiu daromi sprendimai taip pat prisideda prie savižudybių mažėjimui itin reikšmingų paslaugų plėtros. Visoje Lietuvoje veikiančiuose visuomenės sveikatos biuruose teikiamos nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: vyksta individualūs bei grupiniai pirminės psichologinės pagalbos, psichikos sveikatos įgūdžių ugdymo, savitarpio pagalbos grupių ir kiti užsiėmimai. Skatinant psichologinės pagalbos prieinamumą, nuo šių metų rugpjūčio mėnesio sumažinta vienam medicinos psichologui tenkanti gyventojų skaičiaus norma – nuo 17 000 iki 10 000, o psichikos sveikatos centrams skirta daugiau nei 2,5 mln. eurų. Tai sudarė sąlygas papildomai įdarbinti daugiau nei 100 medicinos psichologų, galinčių teikti gyventojams nemokamą psichologinę pagalbą kontaktiniu ir nuotoliniu būdu.

Dar viena nacionalinė iniciatyva – liepos mėnesį pradėjęs veikti psichologinių vieningas krizių įveikimo numeris 1815, teikiantis pirmines konsultacijas. Prireikus šis skambučių centras gali pasitelkti mobilias psichologų komandas ir organizuoti krizių įveikimo paslaugas bendruomenėms: įstaigų nariams, šeimoms, vietos bendruomenėms ir kitoms grupėms, patiriančioms psichologines krizes. Numeriu 1815 konsultacijas teikia psichologai, juo galima kreiptis visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 20 val.

Primename, kad puslapyje www.tuesi.lt galima rasti aktualią informaciją savižudybių prevencijos temomis – nuo žmogaus pagalbos sau ar kitam iki pagalbos algoritmų specialistams. Kiekvienas žmogus gali pastebėti ir identifikuoti savižudybės grėsmės ženklus bei laiku nukreipti savižudybės krizę patiriantį asmenį pagalbos.