Penktadienis, 2024.04.19
Reklama

Pozityvios mintys – raktas į gerą savijautą ir sveikatą

Audrė Bartaševičiūtė | 2014-02-15 00:01:13

Turbūt visi esame girdėję seną posakį, kad visos ligos – nuo nervų. Neabejotina, dalis tiesos tame posakyje tikrai yra. Mūsų psichinės sveikatos būklė dažnai atsispindi ir fizinėje sveikatoje. Štai nuolat jaudinantis, stresuojant ir mąstant apie negatyvius dalykus, nejučia pradeda varginti padidėjęs rūgštingumas, kyla kraujospūdis, kinta širdies ritmas, pulsas, atsiranda raumenų spazmai. Pasidaro sunkiau bendrauti su artimaisiais ir aplinkiniais.

Vaikas
Optimistai sugeba geriau suvaldyti stresines situacijas, turi stipresnę imuninę sistemą, rečiau serga. © Fotolia.com

Mokymasis pozityvaus mąstymo – vienas iš būdų padėti sau, kad tie „nervai“ negraužtų sveikatos, o gera nuotaika lydėtų visą dieną.

Pozityvaus mąstymo privalumai

Pastebėta, kad pozityviai mąstantys žmonės, arba, trumpiau tariant, optimistai, sugeba geriau suvaldyti stresines situacijas, turi stipresnę imuninę sistemą, rečiau serga peršalimo ligomis, taip pat rečiau miršta nuo kardiovaskulinių ligų. Apskritai optimistai gyvena kur kas ilgiau nei pesimistai, juos rečiau kamuoja depresija. Pozityvūs žmonės lengviau bendrauja, lengviau pritampa kompanijoje.

Manoma, kad pagrindinė visapusiškos naudos sveikatai priežastis – būtent gebėjimas susidoroti su stresinėmis situacijomis ir taip sumažinti neigiamą streso poveikį organizmui. Be to, pastebėta, kad optimistai dažniau renkasi sveiką gyvenseną nei pesimistai. T.y. laikosi sveikos mitybos principų, daugiau sportuoja, nevartoja (arba labai mažai vartoja) alkoholio, nerūko.

Kaip išmokti pozityvaus mąstymo

Taip taip, pozityvaus mąstymo, it kokios užsienio kalbos ar naujo įgūdžio, galima išmokti. Tikrai neverta tikėti, jog optimizmas ar pesimizmas – genetiškai nulemtas, paveldimas dalykas ir to keisti neįmanoma. Iš pradžių negatyvų mąstymą, kaip bet kokį kitą įsišaknijusį įprotį, keisti būna gana sudėtinga. Tačiau po truputį praktikuodamiesi, pritaikydami pozityvaus mąstymo taisykles, pastebėsite, kaip ilgainiui keičiasi jūsų požiūris į įvairias situacijas, kaip gerėja nuotaika, atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi. Tam, kad būtų įveiktas toks nemenkas iššūkis ir pesimistinis mąstymas pasisuktų pozityviąja linkme, turime gerų ir efektyvių pratimų. Tad pradėkime.

Venkite negatyvaus pokalbio su savimi

Pozityvus mąstymas nereiškia, jog it koks strutis kišate galvą į smėlį, vos tik ištikus negandoms, ignoruojate jas. Tai reiškia, kad susidūrę su nemaloniomis situacijomis stengiatės savo mąstymą, o galiausiai ir pačias situacijas pakreipti kaip įmanoma pozityvesne linkme. O viskas prasideda nuo pokalbio su savimi. Pokalbis su savimi – tai, ką mes savo mintyse sakome sau, svarstome, galvojame. Tai nesustabdoma galybės neišsakytų minčių srovė. Lyg vidinis mūsų balsas, analizuojantis aplinką, situacijas, mus pačius, kartais teisiantis, kartais išteisinantis mūsų poelgius. Kartais tos automatinės mintys ateina dėl logiškų priežasčių ir paaiškinimų, kartais – tai tik mūsų klaidingi vidiniai įvertinimai, atsiradę dėl informacijos stokos. Jei vidinis pokalbis sklidinas negatyvių minčių, nukenčia pasitikėjimas savimi, bendravimas su aplinkiniais tampa  komplikuotesnis.

Kai tik pajusite negatyvias mintis savo vidiniame dialoge, trumpam stabtelėkite ir sukluskite. Atkreipkite dėmesį, kokios tos neigiamos mintys, kokioms situacijoms įvykus jos aplanko. Pabandykite negatyvius samprotavimus užsirašyti. Sekundę pagalvokite ir negatyvų samprotavimą pakeiskite neutralia mintimi. Geriausiai raštu. Pagalvokite dar ir neutralią mintį pakeiskite pozityvia mintimi. Galbūt kiekvieno savo galvoje vykstančio dialogo ir neapsirašysite, bet ryškiausias negatyvias mintis būtinai pažymėkite. Kol įsivažiuosite, nebus lengva, bet ilgainiui patys nustebsite, kaip mintys su neigiamais atspalviais šviesėja, įgyjate daugiau pasitikėjimo savimi, sužinote apie save naujų dalykų.

Nesate tikri, ar jūsų vidinis dialogas teigiamas, ar neigiamas? Atkreipkite dėmesį į kelis aspektus. Pavyzdžiui, ar iš įvykių, įvairių situacijų ir nutikimų neišfiltruojate ir nepadidinate tik to, kas nemaloniausia? Arba gal viską priimate itin asmeniškai ir visuomet kaltinate save bei baiminatės, kad aplinkiniai nenorės su jumis bendrauti? O gal mėgstate viską paversti didžiule katastrofa, visuomet tikitės paties blogiausio? Arba gal nematote kitų atspalvių, tik juodą ir baltą? T.y. turite viską atlikti tobulai arba būsite visiškas nevykėlis. Jei atpažinote čia savo mąstyseną, neabejotinai skaitykite toliau.

Išbandykite humorą

Būti optimistiškam ir pozityviam gali būti labai sunku, jei humoras – retas svečias jūsų kasdienybėje. Net jei susiduriate su sunkumais, yra labai svarbu išlikti atviram ir į situaciją įterpti vieną kitą juokelį. Kartais, įvairiausiose situacijose atpažįstant bent krislelį humoro, galime sumažinti patiriamo streso poveikį ir prašviesinti akiratį tuo momentu. Jei pačiam kol kas sudėtinga švaistytis juokeliais (ypač stresinėse situacijose), paieškokite gero humoro šaltinių – anekdotų žurnalų, nuotaikingų animacinių filmukų, humoro laidų televizijoje. Taip ne tik prasiskaidrinsite nuotaiką filmukų žiūrėjimo ar anekdotų skaitymo metu, bet ir labiausiai įsiminusius juokelius galėsite pritaikyti ateityje.

Būkite optimistai

Mokytis pozityvaus mąstymo – it raumenų stiprinimas. Kuo daugiau pozityvų mąstymą naudojame, tuo jis esti stipresnis.

Įvairūs žmogaus psichologijos tyrinėtojai tiki, kad tai, kaip žmogus nupasakoja įvykį, parodo, koks jis yra – pesimistas ar optimistas. Optimistų pasakojimo stilius, kaip ir priklauso, yra pozityvus. Pirmiausia jie pastebi, pamato ir įvertina būtent teigiamus nutikusius dalykus. Pesimistai dažniausiai vartoja neigiamą pasakojimo stilių. Pirmiausiai  jų pasakojime pabrėžiamos įvairios problemos, rūpesčiai. Kartais nutikę pozityvūs dalykai paprasčiausiai lieka nuošalyje net nepaminėti.

Tad kartais, prieš pradedant vertinti situaciją, juolab apie ją pasakojant, verta sau pasakyti „stop“ ir pirmiausia susitelkti į pozityvius situacijos aspektus. Taip ne tik toliau sėkmingai diegsite pozityvaus mąstymo gaires savo galvoje, bet aplinkiniams atrodysite malonus, teigiamas žmogus. Aplink tokius žmones natūraliai telkiasi kiti pozityvūs mąstytojai.

Kiti maži patarimai

Identifikuokite tas sritis, kuriose jums privalu keistis. Pavyzdžiui, daugiausia negatyvių minčių jums suteikia darbas, santykiai su aplinkiniais ar panašiai. Nuspręskite, kaip po truputį kiekvieną „problemišką“ sritį stengsitės paversti teigiamesne ir apipinsite pozityvesnėmis mintimis.

Dieną trumpam stabtelėkite ir įvertinkite, ką ir kaip dabar galvojate. Stenkitės mąstyti pozityviai.

Nereikia nė minėti – laikykitės sveikos gyvensenos principų: sveikos mitybos, fizinio krūvio. Nauda bus dviguba – ir fizinei, ir psichinei sveikatai. Apsupkite save pozityviais žmonėmis. Negatyvūs žmonės gali sukelti stresą, priversti perimti jų negatyvias nuotaikas.

Dar keletas dalykų

Nėra mygtuko, kuris imtų ir įjungtų vien tik pozityvų mąstymą. Net didžiausi optimistai susiduria su tokiomis situacijomis, kai pozityvios mintys ima ir dingsta. Net kai negatyvių minčių negalime išvengti, svarbu pabandyti jas sušvelninti. Ir ne tik dėl mūsų pačių ar aplinkinių. Dažnai nurimus, apgalvojus ir kuo teigiamiau įvertinus viską, atsiveria naujas, platesnis, mąstymas. O tai neretai tampa raktu į įvairių situacijų sprendimą. Papasakokite apie savo norą pradėti mąstyti pozityviau artimiesiems ir draugams – taip ir jiems suteiksite progą pamąstyti apie save arba susitarsite, jog užklupus pačioms negatyviausioms mintims griebsitės telefono ir susisieksite išsikalbėti.

Dideliu motyvu pozityvumo link galėtų būti Prinstono universiteto psichologų padarytos išvados, jog mūsų lūkesčiai ir minčių pobūdis nulemia ne tik tai, kaip mes matome realybę. Nulemia ir tos tikrosios realybės eigą. Štai pesimistai dažniau serga. Jiems nuo vaikystės prasčiau sekasi mokykloje, užaugę jie dažniau keičia darbo vietas, konfliktuoja su artimaisiais ir aplinkiniais.

Tad pozityvių minčių, geros nuotaikos ir sveikatos!

Šaltiniai

https://www.huffingtonpost.com/james-clear/positive-thinking_b_3512202.html

https://www.mindtools.com/pages/article/newTCS_06.htm

https://www.mayoclinic.org/positive-thinking/art-20043950?pg=2

https://psychology.about.com/od/PositivePsychology/a/think-positive.htm

VLmedicina

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sėklidžių vėžys – reta, bet pavojinga jaunų vyrų liga
Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys netgi vadinamas jaunų &nda...
Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui
Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksnia...
Stresas, kaip iššūkis, kūrybiškumas ir atsipalaidavimas
Šių laikų visuomenę įvairių sričių mokslininkai įvardija kaip streso, nerimo, perdegimo, pervargimo, išsekimo, apimtą de...
Dantų pastos ir jų rūšys: kaip išsirinkti sau tinkamiausią
Ieškant naujos dantų pastos gali susisukti galva, pamačius tokį platų pasirinkimą parduotuvėse. Kiekviena dantų pasta si...
Kompensuojamųjų vaistų rezerviniame sąraše –  nauji vaistai cistinei fibrozei gydyti
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gy...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų