Neišsprendžiate problemų – kurkite geresnį gyvenimą

„Žmogus gali turėti galybę bėdų – sirgti sunkia liga, atsidurti sunkioje socialinėje padėtyje, bet gyventi labai gerą gyvenimą ir gebėti už jį padėkoti“, – įsitikinęs Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugijos viceprezidentas, gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas, siūlantis geresnio gyvenimo kūrimui pasitelkti šiuolaikišką stiprybėmis grįstą psichoterapiją.

Reklama

„Dar Frydrichas Nyčė pasakė, kad buvimas laimingu yra ne tai, kad jums viskas gerai, o tai, kad jūs matote kažką už to, kas yra blogai, – teigė J. Neverauskas. – Kartais tam, kad galėtume padėti žmogui, neužtenka padėti jam išspręsti jo problemas, reikia jį išmokyti kurti geras emocijas, gyvenimo prasmes, pasiekimus ir geresnius santykius, o tuo pačiu – ir geresnį gyvenimą.“

Kalbėti apie problemas gali būti kenksminga

Žmonėms, turintiems labai daug neišsprendžiamų problemų, pozityvistinė, stiprybėmis grįsta psichoterapija pasiūlo nesiorientuoti į tai, kas negatyvu, kaip įprasta tradicinėje psichoterapijoje.

„Kaip aš mėgstu juokauti, tradicinėje psichoterapijoje žmogus pas psichologą ateina su skaudančia galva, o išeina nekęsdamas tėvo ir motinos. Žmogus išmoksta matyti tai, kas jo gyvenime yra blogai, ir tampa kone blogio matymo ekspertu“, – juokėsi J. Neverauskas.

Kita vertus, išsprendus problemas žmogaus gyvenimas nebūtinai pasikeičia, o kartais jas identifikuoti apskritai neįmanoma. Dar kitais atvejais net ir žinodami problemą, specialistai negali nieko pakeisti, nes ji susijusi su kitu artimu žmogumi – alkoholiku vyru ar destrukcine motina. Be to, vienos problemos išryškinimas gali tapti nauja problema. „Tik mažesnė dalis vaikų, patyrusių seksualinę prievartą, užaugę turi psichologinių sutrikimų. Taip atsitinka todėl, kad daugelis jų šiuos epizodus užmiršta arba prisimena, kaip kažkokį neaiškų žaidimą. Ir jeigu mes, galvodami, kad tai labai svarbu, išryškinsime šį faktą, savo psichologinėmis intervencijomis galime sukurti naują ligą“, – tikino psichologas. Anot jo, po psichologinių traumų, pavyzdžiui, katastrofų, taip pat nereikėtų prašyti žmonių išsipasakoti, nebent jie patys to nori.

Ieškome problemų – nematome galimybių

„Atsitikus kažkam negero, pats blogiausias dalykas yra klausti – kodėl taip atsitiko man? Verčiau klausti – ko aš noriu iš šitos situacijos, kaip aš noriu toliau gyventi?“ – sakė J. Neverauskas. Stiprybėmis grįsta psichoterapija remiasi hipoteze, kad kiekvienas žmogus, kad ir kokioje sunkioje situacijoje bebūtų, turi stiprybės, į kurią jis gali atsiremti, o kiekviena problema gali tapti galimybe.

„Jeigu pateksiu į kalėjimą – o taip gali būti, nes kiekvieną tamsų vakarą vairuodamas apie tai pagalvoju, kai žmonės tiesiog lenda po ratais, – tada pagalvoju, kad dirbčiau ten bibliotekoje ir perskaityčiau daugybę knygų. Tai yra galimybė“, – pavyzdžiu pasidalijo J. Neverauskas.

Pozityvistinė psichoterapija skiriasi nuo tradicinės tuo, kad jos tikslas – ne sumažinti tai, kas trukdo gerovei, bet kurti gerovę ir asmens klestėjimą, duodant žmogui tai, ko jam reikia.

„Absoliuti dauguma mūsų pacientų gyvena įsikibę į problemas, kuriomis skundžiasi, ir priešinasi, vos užsimename, kad tai ir yra didžiausia jų problema. Todėl turime dirbti su tikslais, kurių pacientas siekia, dirbti su ateitimi, o ne praeitimi. Turime orientuotis į sprendimus ir stiprybes, o ne į paciento silpnybes“, – sakė J. Neverauskas.

Stiprybes kaupiame visą gyvenimą

Stiprybėmis grįsta psichoterapija remiasi tikėjimu, kad pacientai yra kompetentingi savo laimės kalviai ir gali tam pasitelkti savo stiprybes bei išteklius, todėl pirmiausia labai svarbu suprasti, ką žmogus moka, kokios jo stiprybės. Anot psichoterapeuto, pirmąsias stiprybes ir talentus žmogus išvysto kūdikystėje, siekdamas įtikti tėvams, gauti jų meilės ir dėmesio.

„Todėl kartais, kai tėvai į savo atžalas reaguoja tik tuomet, kai jų vaikai elgiasi blogai, šie išvysto neigiamas savybes“, – paaiškino J. Neverauskas.

Išsiaiškinę, kokias stiprybes įgijome vaikystėje, galime savęs paklausti, kokius gebėjimus ir stiprybes savyje atradome, įsitvirtinę kaip savarankiški žmonės, santykiuose su bendraamžiais: galbūt išmokome agresijos, tvirtabūdiškumo, pasakyti „ne“.

„Galiausiai turėtume apsvarstyti, kokias stiprybes išvystėme siekdami užsitikrinti tai, ko mums daugiausia trūko paauglystėje ir vaikystėje, nes to mes ieškome visą gyvenimą. Jeigu mūsų mama nesugebėjo mūsų mylėti, ypatingai pirmuosius mėnesius, mes visą gyvenimą ieškosime jos meilės“, – sakė J. Neverauskas.

Taip pat svarbu prisiminti, kaip išsprendėme įvairias praeityje kilusias problemas ir kokias stiprybes tuomet pasitelkėme. Ieškant stiprybių, kur kas veiksmingesnė grupinė psichoterapija, mat tuomet žmogus gali mokytis iš kitų patirčių ir lavinti tai, kas padarys jį laimingesniu.

Pradėkite nuo arbatpinigių

„Pirmiausia, galime išmokti mėgautis – oru, arbata, sausainiais, stogu virš galvos. Galime išmokti būti dėkingais artimiesiems, likimui, pasauliui, nes įrodyta, kad tai daro žmones laimingesniais“, – kalbėjo J. Neverauskas.

Mūsų sąmonę puikiai veikia gerumas. Gydytojas siūlo pradėti nuo arbatpinigių. Tai kaskart jums suteiks malonumą. „Empatija – įsistoti į kito žmogaus batus, žiūrėti į pasaulį kito žmogaus akimis, iš jo pozicijų. Lavindami šį gebėjimą, suprasite, kad jeigu jus kas nors labai žiauriai skriaudė gyvenime, vadinasi, jis mokėjo elgtis tik taip“, – kalbėjo gydytojas.

Jo žodžiais, laimingai gyventi taip pat padeda optimizmas ir viltis: „Iš tikrųjų mūsų visų gyvenimas baigsis vienodai – vėžiu, infarktu, autoįvykiu ir visais kitais dar blogesniais variantais. Net ir žinodami tai, mes stengiamės, nes turime viltį. Dėl to žmonija ir išliko. Viltį reikia puoselėti ir savyje, ir kituose žmonėse.“

Norint gyventi geriau, būtina sau įsivardyti prasmę ir matyti ją tame, kas mus žeidžia, kas mums yra sunku. „Prasmė leidžia išgyventi labai didelius sunkumus. Pavyzdžiui, motinos pasiryžta gimdyti be nuskausminamųjų, nes tame mato prasmę“, – kalbėjo psichoterapeutas.

Apsispręsti gyventi geriau

J. Neverausko žodžiais, norint pagerinti gyvenimą čia ir dabar, tereikia pabandyti atsakyti į kelis klausimus: ką šiandien padariau tokio, kas man sukėlė pasitenkinimą? gal kažkas kitas padarė tai, kas sukėlė man pasitenkinimą? kokiais būdais aš paskatinsiu tą žmogų, kad jis kartotų tai, kas sukėlė man pasitenkinimą? kaip aš pats galiu save pamaloninti ir gauti sau paguodos?

„Daugiau negu pusę paguodos ir sėkmės užsitikriname mes patys. Mes patys darome įtaką mums padedantiems žmonėms, o jeigu kiti žmonės mums nepadeda, pasižiūrėkime į veidrodį – kažką darome ne taip, – įsitikinęs gydytojas. – Gyvename standartų gyvenimą, darome tą patį per tą patį ir dėl to kenčiame. Turime išmokti pastebėti, kuomet, keisdami savo veiksmus, pasijutome geriau. Mes patys esame savo ateities kūrėjai. Tik mūsų pačių apsisprendimas gyventi geriau sukurs mums geresnį gyvenimą. Ir net mažiausias veiksmas, siekiant šio tikslo, yra kur kas daugiau negu didžiausia svajonė. Apsispręskite gyventi geriau ir bent pusvalandį per dieną padarykite kažką dėl to.“

24 charakterio stiprybės, kurias galime lavinti:

Žinios ir išmintis. Penkios stiprybės, padedančios įgyti ir panaudoti žinias, – kūrybiškumas, smalsumas, žvelgimas į pasaulį atviromis akimis, meilė mokymuisi, sugebėjimas pažiūrėti iš kito taško, išmintis.

Drąsa. Keturios savybės, padedančios pasiekti tikslų, – narsumas, atkaklumas, principingumas ir gyvybingumas.

Žmoniškumas. Trys stiprybės, pritraukiančios kitus žmones ir padedančios būti draugišku bei gauti draugiškumą, – meilė, geranoriškumas ir socialinis intelektas.

Teisingumas. Trys savybės, padedančios sukurti sveiką visuomenę, – socialinė atsakomybė bei lojalumas, sąžiningumas ir lyderystė.

Saikingumas. Keturios stiprybės, apsaugančios nuo nesaikingumo, – atlaidumas ir malonė, nuolankumas, taupumas, savęs reguliavimas ir kontroliavimas.

Transcendencija. Penkios stiprybės, perkeliančios į aukštesnes erdves ir suteikiančios reikšmę, – grožio vertinimas, dėkingumas, viltis, humoras, dvasingumas.