Neoficialiais paskaičiavimais, Lietuvos Seime nuolat dirba apie dešimt medikų. Šioje kadencijoje jų – devyni. Gydytojais kadaise dirbę seimūnai tvirtina gebantys labiau nei kolegos suprasti eilinį Lietuvos žmogų, o dirbdami Seime – kur kas geriau suvaldyti emocijas. Tačiau politologas Vladimiras Laučius sako, kad nepaisant to, kiek operacijų atlikę ir pacientų išgydę, politikos senbuviai jau seniai nebe gydytojai. Ir nėra ko čia savo buvusios profesijos rinkėjams vis priminti...
Perpranta kolegas politikus
Tačiau „Vakarų Lietuvos medicinos“ šnekinti politikai gydytojai su pasididžiavimu kalba apie savo profesiją ir jos dėka įgytus gebėjimus. Daug metų akušere-ginekologe dirbusi Vida Marija Čigrejienė tvirtino, kad jos profesijai reikalingos savybės labai praverčiančios ir politikoje: „Bendraudama su žmogumi sugebu atskirti, koks tai žmogus, prognozuoti jo charakterio savybes. Jei moki bendrauti su pacientu, moki ir su Seimo nariu“.
Tačiau save V. M. Čigrejienė sakė laikanti eiline Lietuvos piliete, prieinama kiekvienam eiliniam Lietuvos gyventojui. „Tokia buvau gydytoja, tokia esu ir Seimo narė“, - sakė moteris.
Paprašyta atskleisti, ar kaip medikė turi ambicijų inicijuoti kokius nors pokyčius sveikatos sistemoje, politikė pabrėžė, kad Sveikatos reikalų komiteto planas dar tik būsiąs pristatytas. Tačiau vieną skaudulį vis dėlto palietė: „Spręsime rezidentų klausimą, kad jie visi neišvažiuotų iš Lietuvos. Argi Lietuva tokia turtinga šalis, kad paruoštų medikus visai Europai?!“ Tačiau Seimo narės paminėta viena iš priemonių, žinia, rezidentams nelabai priimtina – susimokėti už gimtinėje suteiktas profesines žinias.
Pirmiausia mato žmogų
Buvęs chirurgas onkologas Kazimieras Kuzminskas irgi pabrėžė bendravimo sugebėjimus, kuriais pasižymi medikai: „Medikas dirba su žmogumi. Mes ne tik gydome ligą, bet ir užkertame jai kelią – per žmogaus gyvenimo būdą, aplinką ir pan. Ir Seime svarstant įvairius socialinius ar ekonominius klausimus mes, medikai, matome pirmiausia žmogų. Gal todėl tiek daug gydytojų ir išrenkama į Seimą? Devyni iš 141 – tikrai nemažai“.
Seimo narys įsitikinęs, kad ir sveikatos apsaugos ministras turįs būti medikas.
Seimo senbuvis pabrėžė, kad jau trečia kadenciją, nuo 1992 m., dirbantis Seime, turėjo galimybę dirbti Sveikatos, Socialinių reikalų ir darbo komitetuose, šioje kadencijoje irgi dirbs Sveikatos reikalų komitete. „Praktiškai visi sveikatos įstatymai perėjo per mano rankas, - sakė politikas. – O sugrįžti norėjau į komitetą, nes noriu ištaisyti kai kurias klaidas, reikia pokyčių vaistų politikoje. Jei vaistai kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tai kodėl žmogus dar turi primokėti už juos? Reikalinga tokia tvarka, kad žmogus nebijotų eiti į vaistinę ir gauti nemokamus medikamentus, jei jie kompensuojami“.
Tradiciškai Seime – apie dešimt medikų
Kad mediko, net ir tapusio politiku, akiratyje visų pirma – konkretus žmogus, tvirtino ir Juozas Olekas. Šią savybę esant itin svarbią, J. Oleko manymu, rodo ir istoriniai pavyzdžiai: „Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Kazys Grinius – visi jie buvo gydytojai, kovojantys už laisvę ir demokratiją. Tarp kovo vienuoliktosios signatarų taip pat – krūva gydytojų“.
Politiko pastebėjimu, Lietuvos Seime nuolat sukasi apie dešimt medikų, nors konkrečių paskaičiavimų ir nėra atlikęs. „Vieni išeina, kaip dabar – Egidijus Klumbys, kiti ateina – kaip Alma Monkauskaitė“, - sakė portalo pašnekovas.
Tiesa, jau sėdėjęs ne vieno ministro kėdėje buvęs mikrochirurgas nebūtinai labiausiai domisi vien sveikatos politika. Šios kadencijos Seime dirbsiąs Nacionalinio saugumo komitete.
„Bet sveikatos klausimais pasidomiu visada, - pabrėžė. – Paprašau ir kolegų užeiti į įvairias gydymo įstaigas. Nesvarbu, ar tai kokia ambulatorija, rajono ar universitetinė ligoninė“.
Vadovaudamas Sveikatos apsaugos ministerijai, J. Olekas sako kaip medikas turėjęs savų pliusų – juk pažįsta sistemą iš vidaus. „Teko dirbti ir Krašto apsaugos ministru, tuomet reikėjo susipažinti su nauja sritimi, - kalbėjo politikas. – O sveikatos apsaugos ministras gydytojas turi pliusą. Turėjome keturis ne medikus per nepriklausomybės laikotarpį, tad nepasakyčiau, kad buvo kažkas gero padaryta. Išskyrus Gediminą Černiauską, kuris prieš tapdamas ministru buvo sveikatos apsaugos viceministru, tad jau buvo susipažinęs su šia sistema“.
Tačiau daugiau Seimo narių medikų, pašnekovo manymu, tikrai nereikia. „Čia reikia įvairių profesijų žmonių. Pasaulis ir Lietuva yra pakankamai margi, ir mes visi skirtingi turime sudaryti labai gražią puokštę“, - sakė J. Olekas.
Seime gydytojų nėra
„Seime nėra gydytojų – yra tautos atstovai“, - paklaustas, daug ar mažai – devyni medikai Seime, atsakė Vytenis Povilas Andriukaitis, buvęs kardiochirurgas. Vis dėlto, politiko pastebėjimu, medikų gebėjimas bendrauti su žmonėmis, pasitikėjimo pelnymas paskatina rinkėjus juos rinkti į valdžią.
Pasidomėjus, ar SAM vadovas turėtų būti medikas, vienas iš pagrindinių kandidatų į šį postą atsakė: „Iš tiesų labai blogai, kai Teisingumo ministerijai vadovauja žmogus, neturintis nieko bendro su teise; labai blogai, kai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovauja žmogus, neturintis nieko bendro su pedagogika ir ugdymu; ir labai blogai, kai Sveikatos apsaugos ministerijai vadovauja žmogus, neturintis nieko bendro su sveikatos apsauga. Tada būna labai daug komplikuotų situacijų. Pageidautina, kad šioms ministerijoms vadovautų specialistai. O SAM praėjusioje kadencijoje turėjime ir inžinierių, ir teisininką“.
V. P. Andriukaičio manymu, medikai tinka užimti ir kitus vadovaujančius postus – ne tik SAM. Jo nuomone, ir Krašto apsaugos ministerijai vadovavusiai gydytojai pravertė profesinė patirtis. Yra ir puikių užsienio politikų pavyzdžių. „Čilės prezidentas Salvadoras Aljendė irgi buvo gydytojas“, - priminė.
Geba labiau susivaldyti
Buvęs kardiochirurgas Arimantas Dumčius įsitikinęs, kad visi medikai, norintys pasireikšti didžiojoje politikoje, turėtų sekti jo pėdomis, t.y. mesti profesiją ir žengti į politiką tik išėję į pensiją. Jei dar turi tam energijos. O įgytos profesinės žinios ir gebėjimai, A. Dumčiaus nuomone, medikui labai praverčia Seime: „Mano specialybė – kardiochirurgas. Ir sulaukę 64-65 metų mes privalome palikti darbą, nes niekada nepranoksime jaunimo. Taip aš ir pasukau į politiką. Jei būčiau buvęs terapeutas ar bendrasis chirurgas, turbūt niekada nebūčiau tapęs politiku, - sakė ilgametis Seimo narys. – Kardiochirurgai privalo turėti miklias rankas, sugebėti vadovauti septynių žmonių komandai, susikaupti, susivaldyti, būti labai greitos orientacijos, turėti šeštą jausmą. Tad ar matėte Seime Dumčių kada berėkaujantį? O kas darosi aplink, koks čia triukšmas! O mums, gydytojams, kurie perėjome didžiulį spaudimą, turime didelės patirties, lengviau čia ir dirbti”.
A. Dumčiaus manymu, labai svarbu, kad ir sveikatos apsaugos ministro postą užimtų medikas. „Atėjo nauja valdžia, ministras bus medikas, o iki tol buvo kitokios profesijos atstovai. Tad ir iš Sveikatos apsaugos ministerijos buvo beveik visai išnykę sveikatos specialistai, tik Nora Ribokienė dar buvo“, - kalbėjo politikas.
Jie jau nebe medikai...
Politologas Vladimiras Laučius sako, kad bet koks universitetinis išsilavinimas padeda politikui – nebūtinai medicininis. Vis dėlto, jo teigimu, didžioji politika nėra ta sritis, kur būtų išreiškiamas pageidavimas tam tikrų sričių specialistų. „Galime tik pasižiūrėti į kitų Europos šalių parlamentus. Juose vyrauja teisininkai, bet tai irgi nereiškia, kad jų ir turėtų būti daugiausia, - kalbėjo V. Laučius. – Žmonės Seimo narius renkasi ne pagal profesiją, o atsižvelgdami į jų gebėjimą atstovauti savo tautai“.
Galbūt medikui lengviau pasiekti politinės karjeros? Juk jis – arčiau žmonių. „Tai priklauso nuo asmenybės. Kaip ir kitų profesijų yra puikių ir blogų žmonių, taip ir gydytojų yra įvairių“, - sakė politologas.
Ar kituose Europos parlamentuose medikų yra, pašnekovas sakė specialiai tuo nesidomėjęs. Tačiau atkreipė dėmesį, kad kalbant apie Lietuvos Seimą neretai atkreipiamas dėmesys į gydytojų profesiją turinčius politikus. „Net jie patys kartais mėgsta pabrėžti, kad yra gydytojai. Pavyzdžiui, R. Juknevičienė ar J. Olekas, bet iš tiesų jie nebe medikai, - pabrėžė V. Laučius. – Dešimtmetį išbuvę didžiojoje politikoje jie jau profesionalūs politikai. Kartais jie mėgsta prisiminti savo profesiją (A. Dumčius, V. Andriukaitis). Galbūt norėdami pasigirti išmanantys kažkurią sritį, tačiau bet kurios kitos profesijos atstovas, tarkim, teisininkas, lygiai taip pat gali pasigirti savo žiniomis“.
O ar Sveikatos apsaugos ministerijai turėtų vadovauti turintis gydytojo diplomą ministras? „Žmonės labai nori, kad ministrai būtų ir tos srities specialistai. Vis dėlto tai ne esminis reikalas, nors ir yra sričių, kur specialybė svarbi, bet tikrai ne visose, - kalbėjo „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovas. – Iš tiesų, jei žmogus yra labai puikus savo srities specialistas, tad jam būtų galima patarti eiti ir dirbti savo srities darbą. Kodėl jam eiti į politiką? O ministras – politinės pareigos“.
Daugiausia konservatorių
Šios kadencijos Seime dirbs buvę keturi chirurgai (V. P. Andriukaitis, A. Dumčius, K. Kuzminskas, J. Olekas), du akušeriai-ginekologai (V. M. Čigrejienė ir A. Matulas), po vieną pediatrą (R. Juknevičienė), higienistą (A. Monkauskaitė) ir reanimatologą (I. Degutienė). Net šešis iš devynių medikų į didžiąją politiką yra atvedę konservatoriai.
Ligita Sinušienė