Ar partinė priklausomybė gali turėti įtakos galimybei užimti įstaigos vadovo postą?(10)
Ar partinė priklausomybė gali turėti tiesioginės įtakos galimybei užimti vadovaujamą postą gydymo įstaigoje ar jį išlaikyti? Ar bent menkiausia teigiamo atsakymo galimybė gali paskatinti gydytojus stoti į valdančiąją šalyje ar savivaldybėje partiją, artėjant konkursams vyriausiųjų gydytojų pareigoms eiti? Kai kur judėjimas jau prasidėjo.
Nustebino
Ne vienerius metus Klaipėdos politikai kiekvienas į savo pusę stengėsi palenkti didžiųjų ligoninių vadovus, tikėdamiesi, kad šios asmenybės papuoš jų partijas. Tačiau nė vienas nepasidavė. Tačiau vos prieš kelis mėnesius Jūrininkų ligoninės (KJL) vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga papildė socialdemokratų gretas. Jo sprendimas taip nustebino konservatorių Antaną Matulą, kad iš straipsnio autorės prieš mėnesį išgirdęs naujieną seimūnas neteko amo. „Negali būti... ne, - taip į naujieną prieš kelias savaites sureagavo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas. – Gal jūs kažką supainiojote?“ Iš straipsnio autorės išgirdęs patikinimą, kad informaciją patvirtinusi ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė, A. Matulas nesugebėjo nuslėpti nuostabos: „Man atrodė, kad jis lyg ir kitokių pažiūrų buvo“.
Nuostabos (tiesa – malonios) neslėpė ir portalo šnekinta LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė. „Medikai nėra jau tokie socialdemokratų gerbėjai, labiau – dešiniųjų pažiūrų. Tad čia toks naujas dalykas, kad pas mus įstojo tokia asmenybė, rimčiausia kregždė Jonas Sąlyga“, - sakė politikė.
Pats J. Sąlyga „Vakarų Lietuvos medicinai“ nepanoro atskleisti savo motyvų, kodėl nusprendęs pasukti į politiką - į asmeninius klausimus neatsakinėjąs. Analogiško atsakymo straipsnio autorė sulaukė ir iš Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio, panorusi sužinoti, ar jis nepriklausąs kokiai nors partijai. „Nematau reikalo aptarinėti partiškumo“, - sakė V. Janušonis.
„Priklausau gydytojų partijai, - žurnalistei su humoru atsakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas. – Gydytojas turi būti gydytojas“. Tačiau nuo atsakymo į klausimą, ar yra tekę sulaukti kokių nors pasiūlymų stoti į kurią nors partiją, R. Sakalauskas išsisuko. Nepanoro atsakyti ir ar nebijąs, kad priklausantys valdančiai partijai kandidatai gali turėti didesnių šansų užimti vyriausiųjų gydytojų postus.
Vyriausiuosius gydytojus partijos seniai medžioja
Kad Klaipėdos trijų didžiųjų ligoninių vadovus vietos politikai ne vienerius metus siekė palenkti kiekvienas į savo pusę, bet šie vis nepasiduodavę, „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo Klaipėdos konservatorių lyderis Seimo narys Naglis Puteikis. Politikas neslėpė ir pats ne sykį viliojęs ir įkalbinėjęs ir J. Sąlygą stoti į Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partiją, tuo labiau kad ir jo tėvas buvęs konservatorius. Tačiau priešingai nei jo bendrapartietį A. Matulą, N. Puteikio visai nenustebino šio gydytojo partinis pasirinkimas. Jo teigimu, KJL vadovą, tartum pranciškonų vienuolį, domino, ar partija rūpinasi vargšais žmonėmis, o LSDP iš oligarchų ir partinės nomenklatūros partijos vis labiau virstanti į vargšus globojančią partiją. „Dabar viskas stojasi į savo vietas, socdemai pradeda kalbėti apie progresinius mokesčius, gina mažiau uždirbančius, o konservatoriai orientuojasi į smulkaus ir stambaus kapitalo įmones – kaip ir visame pasaulyje. O J. Sąlyga tikriausiai laukė, kaip baigsis tos partijų transformacijos, nes jau seniai rodė norą dalyvauti politikoje, yra aktyvus bendruomenės narys“.
Seimo narys sakė netikįs, kad Klaipėdoje gali būti motyvas stoti į tam tikrą partiją siekiant užsidėti papildomą pliusą konkurse į vyriausiųjų gydytojų postus. N. Puteikio pastebėjimu, visi trys vadovai turi milžinišką autoritetą. „Ir visos partijos juos medžiojo, bandė įtraukti į savo bendruomenes, veiklas, ir nė vienam nepavyko. Aš manau, kad gydytojai privalo dalyvauti vietiniame savivaldos lygmenyje. Nes kas būna, kai vadinamieji profesionalūs politikai užgrobia savivaldybes... Statybinių bendrovių akcininkai užvaldo savivaldybes, visur vagiami valdiški ir europiniai pinigai. O medikai susiduria su mirtimi, užuojauta ir rūpesčiu, tad iš tiesų labai džiaugčiausi, kad jie ateitų į savivaldybes. Tik manau, kad nederėtų į Seimą. Bendruomenėms reikia tokių plataus akiračio žmonių, nearogantiškų. Lietuva išsiskiria iš kitų šalių, kad mūsų politikai yra labai arogantiški, nežmoniškai pasipūtę, o visi vyriausieji gydytojai, kuriuos pažįstu, yra visiškos priešingybės. Ir manau, kad rinkėjai juos mielai rinktų į savivaldybes. O J. Sąlygą labai puikiai pažįstu ir man tikrai labai liūdna, kad jis neįstojo į mūsų partiją, bet jei ir būtų įstojęs į Tėvynės sąjungą, jam tai tikrai netrukdytų laimėti konkurso“.
Kitų skyrių vadovai nepapildė
„Vakarų Lietuvos medicina“ pasidomėjo, ar artėjant vadinamajai vyriausiųjų gydytojų rotacijai LSDP gretų nepapildė daugiau gydymo įstaigų vadovų ar apskritai – medikų. Tačiau skyrių vadovai vienas po kito žėrė neigiamus atsakymus, tik į Kauno miesto skyrių neseniai įstojusios viena dietologė ir slaugytoja.
Tačiau Alytaus rajono skyriaus pirmininkas Vydas Baravykas portalą tikino, kad priklausomybė atitinkamai partijai „vienareikšmiškai turi įtakos vadovaujamiems postams“. „Bet labiau įtakos turi vietinė valdžia, ne šalies. O socdemai niekada nebuvo aktyvūs šioje srityje, kalbant apie įdarbinimą. Dar nuo A. Brazausko laikų socdemai visada labiau žiūrėjo į sugebėjimus, o ne partiškumą, kas labai būdinga konservatoriams“, - sakė portalo pašnekovas.
Partiškumas įtakos turi
„Vakarų Lietuvos medicina“ straipsnyje „Liberalus požiūris: rajono ligoninei slaugos administratorius – prabanga“ jau yra rašiusi apie Zarasų unikalumą, kur valdžią užėmęs Liberalų sąjūdis ir galimai neatsitiktinai Zarasų ligoninei vadovauja liberalas Valdas Guobys.
Vieno rajono šeimos gydytoja, griežtai prisaikdinusi žurnalistę neatskleisti viešai nei jos pavardės, nei miestelio, atvirai papasakojo apie partinės priklausomybės įtaką tiesioginiam darbui. Moteris sakė prieš kurį laiką svarsčiusi galimybę stoti į vieną partiją, bet nuo šios minties ją galutinai atgrasė viršininkės politikės, priklausančios kitai, valdančiajai rajone, partijai, elgesys. Gydytoja buvusi apkaltinta, esą grasinanti savo pacientams, kad jų negydysianti, jei šie per rinkimus nepalaikysiantys jai priimtinos partijos. Moteris turėjusi net atsiskaityti prieš savo vadovės bendrapartietį rajono merą. Ir vis dėlto net ir turėdama tokios patirties medikė sako nemananti, kad gydymo įstaigų vadovai apskritai turėtų atsisakyti partinės priklausomybės. „Tegu būna kas nori, bet jam turi rūpėti žmogus, ir negali trukdyti kitiems dirbti“, - sakė medikė. Tiesa, moteris išsakė nuomonę, kad didesnės įtakos partinė priklausomybė turi būtent vadovams, o ne eiliniams gydytojams. Jos miestelyje ne tik gydymo, bet visoms valstybinėms įstaigoms vadovauja vietos valdančiosios partijos atstovai.
Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad gydymo įstaigų vadovai turi laisvą apsisprendimą priklausyti kokiai nori partijai, tik jų motyvai, be abejo, turį būti ne siekis išsaugoti ar pelnyti tam tikrą postą. Politikės teigimu, jei paaiškėtų tokie motyvai, tada jau būtų galima kalbėti apie nusikaltimą, bet pabrėžė, kad Antikorupcijos komisija atidžiai stebėsianti konkursus vyriausiųjų gydytojų pareigoms eiti.
Atsakymas aiškus ir be klausimo
Gydytojas ir politikas dr. prof. Artūras Razbadauskas „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad kaip ir bet kuris kitas Lietuvos pilietis, taip ir vyriausieji gydytojai yra laisvi stoti į partijas ar jas keisti. Tačiau atsakydamas, ar priklausymas kuriai nors iš valdančiųjų partijų galėtų padėti laimėti vyriausiojo gydytojo konkursą, pabrėžė, kad dar visai neaišku, ar apskritai tie konkursai įvyksiantys. „Reikia būti orakulu, kad pasakytum, kaip bus, jei bus, - kalbėjo politikas. - Dar Konstitucinis teismas turėtų įvertinti, ar nebus pažeista konstitucija, ar nebus pažeisti vyriausiųjų gydytojų, kurie nelaimės konkursų, lūkesčiai. Tad jei Konstitucinis teismas imsis tai nagrinėti, bus sustabdyta ta įstatymo pataisa ir dar tie konkursai gali neįvykti. Tačiau suponuoti galima, be abejonės. O jūs man pasakykite, kai Liberalų sąjūdis vadovavo Susisiekimo ministerijai, ir Eugenijus Gentvilas tapo uostų direktoriumi, ar partinė priklausomybė turėjo įtakos konkursui? Man atrodo, kad čia klausimas net neturi kilti. Aišku, kad turi. Juk E. Gentvilo pavyzdys – akivaizdus. Ir viskas visiems aišku“.
Prielaida naivi
Sveikatos apsaugos ministro padėjėjas Julius Naščenkovas „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad prielaida, esą priklausymas LSDP padėtų laimėti konkursus vyriausiųjų gydytojų postams užimti tiesiog naivi. „Konkursas yra griežtai reglamentuotas. O jeigu kas nors mėgintų deklaruoti, kad turėtų pelnyti vietą vien dėl to, kad priklauso LSDP, sulauktų netgi priešiškos reakcijos. Tokiu atveju jau derėtų netgi taikyti atitinkamas teisėsaugos priemones“, - sakė J. Naščenkovas.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
