Pokyčių laikas: užmirštų ir naujų infekcinių ligų epidemijų grėsmė

Mažiau nei prieš 100 metų infekcijos buvo pagrindinė mirties priežastis. Šiandien sukurtos apsaugos priemonės leidžia stipriai sumažinti susirgimų riziką. Nežiūrint pažangos visuomenės sveikatos ir medicinos technologijose, gyvename didelių pokyčių laikotarpyje, kai atsinaujina seniai užmirštos užkrečiamosios ligos, kinta ligų sukėlėjai ir atsiranda naujos, epidemijomis plintančios infekcijos (Ebola, Korona virusas ir kt.), kurių valdymui reikia mobilizuoti pajėgas.

Reklama

Apie šias ir daugybę kitų užkrečiamųjų ligų aktualijų kalba 2-osios tarptautinės Vilniaus užkrečiamųjų ligų konferencijos, kuri organizuojama kartu su 14-uoju Baltijos dermatovenerologų draugijos kongresu, dalyviai. Renginiai vyksta spalio 4-6 d. Lietuvos mokslų akademijoje.

"Lietuvos gyventojų sergamumas užkrečiamosiomis ligomis kasmet sudaro apie penktadalį visų užregistruotų ligų Lietuvoje. Užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje daugiausiai serga darbingo amžiaus žmonės ir vaikai, todėl tai yra didžiulė našta valstybės ekonomikai. Šalia kai kurių ligų mažėjančių segamumo tendencijų, pakankamai aukštų skiepijimų apimčių ir didėjančio visuomenės informuotumo apie infekcijų profilaktiką, turime vieną didžiausių Europoje sergamumą erkių platinamomis ligomis, endeminį sergamumą meningokokine infekcija, grėsmingai aukštą sergamumą vaistams atsparia tuberkulioze, vis dar susiduriame su nepakankamomis skiepijimo nuo gripo apimtimis ne tik visuomenėje bet ir medikų bendruomenėje. Spartėjant migracijai, svarbu įvertinti naujus užkrečiamųjų ligų iššūkius ir suvokti grėsmes", - pažymėjo sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

Pasak jos, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad pastaruoju metu kur kas greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų bei atsirado naujų grėsmių, neįprastų infekcijų plitimo būdų. Šiemet PSO pirmą kartą paskelbė sąrašą antibiotikams atsparių 12 bakterijų grupių, kurių sukeliamos infekcijos kelia itin didelę grėsmę žmonių sveikatai. Tai plaučių, kraujo, smegenų, šlapimo takų ligos, salmoneliozė ir gonorėja.

„Septintajame dešimtmetyje buvo tikimasi, kad netolimoje ateityje daugumos užkrečiamųjų ligų iš viso neliks. Bet netrukus paaiškėjo, kad džiaugtasi per anksti: kai kurios ligos, pavyzdžiui tuberkuliozė, tymai atrodytų jau buvo išnaikintos, tačiau pastaraisiais metais vėl atgijo naujais sergamumo tempais. Be to, atsirado naujų grėsmių, neįprastų infekcijų plitimo būdų - pvz., 2009 m. gripo pandemija, SŪRS, paukščių gripas A(H5N1), hemoraginės E. coli protrūkis išplitęs per daigintas ožragių sėklas, juodligė tarp intraveninių narkotikų vartotojų ir kitos“, - sakė tarptautinės Vilniaus užkrečiamųjų ligų konferencijos iniciatorius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Tarptautinės konferencijos Lietuvoje – tai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visapusės veiklos idėja, kuria siekiama prisidėti prie sumanios, besimokančios ir atsakingos visuomenės kūrimo. Taip pat tai bendradarbiavimo, pažangos ir naujovių skleidimo forma, kuri sutraukia šimtus specialistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių bei leidžia dalintis gera praktika ir pasiekimais.