Po įtemptų metų – ilgai laukta viltis: vėžiu sergantieji pasidalijo mintimis apie skiepus

Pastarieji metai buvo siaubingi – atvirai sako vėžiu sergantys pacientai. Greta sudėtingos ligos gydymo pandemijos metu pacientai nuolat girdėjo perspėjimus, kad jie – ypatingos rizikos grupėje, tad 2020-uosius jiems visada primins keturios sienos, nerimas ir nežinomybė. Būtent dėl šios priežasties daugelis pripažįsta be galo laukiantys skiepijimo nuo COVID–19 ligos pradžios – tarsi simboliško naujo etapo starto.

Reklama

„Aš labai laukiu skiepo, nes jis man reiškia laisvę. Laisvę nuvažiuoti į senamiestį, paklaidžioti jo gatvėmis, laisvę daryti tai, ką noriu. Šiuo metu gaunu chemoterapiją, todėl šie net tokie paprasti norai yra apriboti“, – Nacionalinio vėžio instituto feisbuko paskyroje dalijosi viena pacientė.

„Esu labai dėkinga už rūpestį, kad valdžia įtraukė vėžiu sergančius pacientus į skiepijamųjų sąrašą. Pirma, mūsų, pacientų, imunitetas nebėra toks stiprus, o tyrimai rodo, kad dar vienas priešas – COVID-19 infekcija – reiškia ir daugiau komplikacijų, ir net liūdniausių išeičių. Džiaugiamės, kad nebuvome „nurašyti“, – atviravo kita pacientė.

Žmonės taip pat pridūrė, galvojantys ne tik apie save, bet ir apie greitesnį būdą visiems išbristi iš pandemijos, sukuriant populiacinį imunitetą.

„Suprantu skiepo būtinumą ir noriu būti pavyzdžiu kai kuriems abejojantiems artimiesiems. Jau atlaikiau operaciją, chemoterapiją ir spindulinę terapiją. Nežymūs šalutiniai vakcinos poveikiai tikrai neišgąsdins. Man svarbiausia mano bei artimųjų sveikata. Viliuosi, kad gydytojų argumentams ir žinioms pavyks pasiekti visų skeptikų ausis“, – kalbėjo kita moteris.

Skiepijimas vyks pagal individualų algoritmą

Nacionaliniame vėžio institute jau šį ketvirtadienį (vasario 11 d.) pradedamas onkologine liga sergančių pacientų skiepijimas nuo COVID-19 ligos. Tai – itin reikšmingas pasiekimas, žymintis kone metus trukusią įtampą ir naują, saugesnį etapą, ramesnę kasdienybę.

Bus skiepijami NVI besigydantys pacientai, kuriems šiuo metu skiriama chemoterapija, spindulinė terapija, imunoterapija, taikinių (biologinė) terapija. Taip pat kuriems jau atliktas chirurginis gydymas ir dar nepaskirta/nepradėta kita terapija trijų savaičių laikotarpyje. Bei pacientai, kuriems nuo aktyvaus gydymo pabaigos praėjo ne daugiau nei 24 mėnesiai.

Kaip pabrėžė NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, COVID-19 vakcina – tai ne tik būdas apsaugoti vėžiu sergantį pacientą nuo COVID-19 ligos komplikacijų, kurios išties dažnesnės sergant vėžiu.

„COVID-19 vakcina yra pagrindas saugiai tęsti aktyvų priešvėžinį gydymą ar ligos stebėseną. Dėl COVID-19 ligos ar infekcijos baimės atidėtas vėžio gydymas kelia didžiulę grėsmę ateityje sulaukti daugybės užleistų vėžio atvejų, ligos komplikacijų“, – pabrėžė profesorė.

Nors vakcinos klinikiniame tyrime sergantieji vėžiu nebuvo planiškai įtraukti, onkologai visame pasaulyje pritaria, kad vakcinos nauda didesnė nei rizika. Tą patvirtina daugelį metų sėkmingai vykdomos vakcinacijos nuo gripo, pneumokokinės infekcijos.

NVI vadovė pabrėžė, kad kiekvienas pacientas ir jo liga yra unikalūs. Todėl NVI ekspertai sukūrė algoritmą, pagal kurį gydantis onkologas ar vakcinacijos procese dalyvaujantis gydytojas individualiai įvertins kiekvieno paciento situaciją ir parinks tinkamiausią skiepų laiką bei pakonsultuos dėl šalutinių reiškinių.

„COVID-19 skiepai padės pacientams saugiai tęsti gydymą ir drąsiai grįžti į savo artimųjų ratą“, – įsitikinusi prof. S. Jarmalaitė.

Svarbus gydytojo ir paciento dialogas

Prie skiepijimo algoritmo sukūrimo daug prisidėjusi NVI gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė pasakojo, kad išskirtos tokios pacientų grupės, kurioms COVID-19 vakcinacija turi būti pradėta greičiausiai.

„Yra žinoma, kad dėl nusilpusio imuniteto vėžiu sergančių asmenų COVID-19 infekcija dažniau būna sunkesnės komplikuotos eigos. Ypač svarbu atlikti vakcinaciją šiai pacientų grupei, nes taikomas onkologinės ligos gydymas juos įpareigoja dažnai vykti į gydymo įstaigas, todėl padidėja šių asmenų užsikrėtimo COVID-19 infekcija rizika. Imunitetas susilpnėja aktyvaus gydymo laikotarpiu bei gali būti susilpnėjęs net iki 24 mėnesių po aktyvaus gydymo. Todėl būtent šią asmenų grupę nuspręsta skiepyti prioriteto tvarka“, – kalbėjo E. Baltruškevičienė.

Gydytoja pasakojo, kad nors daugelis pacientų labai laukia skiepų, tačiau jie taip pat dalijasi nerimu dėl šalutinių reiškinių, skiepo sąveikos su taikomu priešvėžiniu gydymu, kiti abejoja ir skiepo nauda.

„Noriu priminti, kad vakcinos efektyvumas ir saugumas yra patvirtintas klinikiniais tyrimais. Tik adekvati savalaikė vakcinacija gali apsaugoti nuo COVID-19 keliamo pavojaus, o tai ypatingai svarbu itin pažeidžiamai imunosupresuotų pacientų grupei. Todėl noriu paskatinti pacientus neabejoti, rūpimus klausimus aptarti su gydančiu gydytoju, kuris padės numatyti tinkamiausią vakcinacijos laiką. Tai ypač svarbu chemoterapija gydomiems pacientams, nes dėl itin slopinamo imuniteto gali būti mažesnis vakcinos efektyvumas. Rekomenduojama žmones vakcinuoti tarp chemoterapijos ciklų tuo laiku, kai, tikėtina, kad kraujo rodikliai yra atsistatę. Yra pastebėta, kad dėl susilpnėjusio imuniteto onkologiniams ligoniams po vakcinacijos nepageidaujami reiškiniai pasireiškia rečiau arba jie yra silpnesni nei bendrojoje populiacijoje. Todėl jų baimintis nereikėtų, tačiau žinoti apie juos – būtina. Mes, gydytojai onkologai, esame pasiruošę atsakyti į visus pacientų klausimus“, – pabrėžė E. Baltruškevičienė.

Svarbu pabrėžti, kad imunitetas susidaro tik laiku gavus dvi vakcinos dozes. Po skiepo rekomenduojama toliau saugotis, plauti rankas, dėvėti apsaugines kaukes, nes susidaręs imunitetas nebūtinai apsaugo nuo galimo COVID-19 ligos sukėlėjo pernešimo.

Į visus pacientų klausimus NVI ekspertai gyvai atsakys jau šį penktadienį (vasario 12 d.) 10 val. NVI Facebook paskyroje – https://www.facebook.com/nacionalinisvezioinstitutas.