Šeštadienis, 2024.12.14
Reklama

Jūra Smilgaitė. Nauja valdžia – naujos viltys inovatyvių vaistų (nesu)laukiantiems pacientams

Jūra Smilgaitė | Šaltinis: vlmedicina / asmuo | 2024-11-05 13:04:48

Jau daugiau nei savaitė kaip Lietuvoje išrinkta nauja valdžia. Kokius pokyčius ji įgyvendins, parodys laikas, tačiau jų besitikinčių visuomenės grupių netrūksta. Viena jų – naujų vaistų metų metus laukiantys pacientai, sergantys sunkiomis, dažnu atveju onkologinėmis, ligomis. Remiantis kasmet atliekamu tarptautiniu inovatyvių vaistų prieinamumo tyrimu, Lietuva stabiliai laikosi Europos Sąjungos (ES) dugne. Tačiau mūsų šalies pacientai nusipelno, kad iš jo kiek įmanoma greičiau pakiltume. Nuo ko pradėti?

Jūra Smilgaitė
Jūra Smilgaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Naujausiame tyrime apie vaistų prieinamumą W.A.I.T. 2023 analizuoti duomenys apie 167 vaistus, kurie Europos vaistų agentūros apibrėžti kaip inovatyvūs ir registruoti 2019-2022 m.

Iš jų Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šių metų sausio 1 d. buvo vos 14 vaistų. Palyginimui, ES šalių vidurkis yra 72 vaistai.

Iš 36 tyrime analizuotų valstybių Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą yra paskutiniame penketuke. Ir blogiausia, kad situacija bėgant metams iš esmės negerėja.

Achilo kulnas – finansų planavimas

Per mažas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas ir su tuo susijęs papildomų lėšų vaistams trūkumas yra dažniausiai įvardijamos priežastys, kai iškeliamas klausimas, kodėl Lietuvoje neprieinamas inovatyvus gydymas.

Tačiau situacija yra gerokai kompleksiškesnė. PSDF biudžetas kasmet išlaiko nuoseklų augimą, pavyzdžiui, 2023 m. jis siekė 3 mlrd. eurų, 2024 m. – 3,5 mlrd. eurų, kitais metais jo dydis turėtų siekti virš 3,9 mlrd. eurų. Tad teigti, kad pagrindinė priežastis, trukdanti kompensuoti daugiau naujų vaistų Lietuvoje, yra biudžeto trūkumas, būtų mažų mažiausia netikslu.

Visgi šioje vietoje susiduriame su paradoksu – nors bendras PSDF biudžetas didėja, procentinė dalis, atitenkanti vaistams, medicininės priežiūros priemonėms (MPP) ir medicinos priemonių (MP) nuomai, su metais taip pat nuosekliai kinta. Tik į mažesnę pusę. 2023 m. tam buvo skirta 19,3 proc. nuo viso PSDF biudžeto, 2024 m. –18,1 proc., 2025 m. biudžete numatyta 18 proc.

Siekiant efektyvaus ir tvaraus vaistų (ne)prieinamumo problemos sprendimo, būtina užtikrinti bent jau tos pačios krypties trajektoriją – augant PSDF biudžetui, procentinė dalis, atitenkanti vaistų kompensavimo „eilutei”, neturėtų mažėti.

Ne ką mažiau svarbus yra detalus ir tikslingas biudžeto planavimas. Kiekvienais metais pateikiamame Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) PSDF biudžeto projekte Vyriausybei, vėliau Seimui, numatoma bendra suma iš biudžeto, atiteksianti vaistams, MPP ir MP nuomai.

Tačiau klausimas, kiek iš tos sumos bus skiriama naujų vaistų įtraukimui į kompensavimo sistemą, lieka atviras. Tam, kad jis būtų atsakytas, būtina PSDF biudžeto projektą lydinčiame aiškinamajame rašte nurodyti, kiek naujų vaistų kitais metais planuojama įtraukti į kompensuojamųjų sąrašus, koks yra papildomų lėšų poreikis ir kokia konkreti lėšų suma tam bus skiriama.

Skausmingas laukimas

PSDF biudžetas ir jo planavimo aspektai, nors ir kritiškai svarbūs, nėra vienintelės kliūtys gerėjančiam vaistų prieinamumui.

Nauji vaistiniai preparatai ir toliau nepasieks Lietuvos pacientų, jei jų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašus truks ilgiau nei 2 metus. Remiantis tyrimo duomenimis, naujas vaistas pacientus Lietuvoje pasiekia vidutiniškai per 794 dienas, arba beveik 17 kartų ilgiau nei Vokietijoje.

Ši situacija tęsis, jei nebus išspręstos kompensavimui teikiamų vaistų paraiškų vertinimo problemos. Pastarosios yra susijusios tiek su žmogiškaisiais resursais, tiek ir su vertinimo metodika. Neįmanoma tikėtis greitesnio inovatyvių vaistų prieinamumo, jei paraiškų vertinimo laikas neatitinka teisės aktuose numatytų terminų.

Galimybė proveržiui

Nepaisant esamos situacijos, galimybių proveržiui yra. Jį paskatinti gali ES valstybių jau 2025 m. laukiantis svarbus sveikatos politikos pokytis – startuosiantis jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Kas keisis?

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, ar vaistas gali patekti į Europos rinką, vertina Europos vaistų agentūra. Jai užregistravus vaistinius preparatus, atsakingos kiekvienos šalies institucijos atlieka nacionalinio lygmens vertinimą ir sprendžia dėl jų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus.

Visgi praktika ir duomenys rodo, kad toks modelis kuria didelius netolygumus tarp ES valstybių, nes kiekvienos šalies vaistų vertinimo ir kompesavimo sprendimo laikas skiriasi ir kartais. Vieninga klinikinio vertinimo sistema turėtų šiuos netolygumus dalinai eliminuoti – sumažinti administracinę naštą pareiškėjams ir paraiškų vertintojams bei užtikrinti greitesnius procesus bendrijos šalyse.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad ekonominis vaisto vertinimas ir reikiamo finansavimo užtikrinimas vis tiek liktų nacionaliniame lygmenyje. Ką tai reiškia?

Siekiant galimybę paversti realiu pokyčiu, jungtiniam STV Lietuva turi tinkamai pasiruošti. Tam būtinas konstruktyvus bendradarbiavimas tarp sveikatos sistemos dalyvių, intensyvus dialogas tarp pareiškėjų ir paraiškų vertintojų bei atitinkami teisinio reguliavimo pakeitimai.

Pacientai laukia pažadų, virstančių realybe

Mėnesio bėgyje turėtų būti pristatyta nauja Vyriausybės programa.

Atskirų partijų rinkiminėse programose dėmesio naujų vaistų prieinamumo gerinimui netrūko. Dėl šios priežasties sveikatos sektoriaus dalyviai tikisi, kad naujame politiniame cikle inovatyvių vaistų prieinamumo klausimas taip pat bus prioritetinis: konkretūs tikslai atsispindės Vyriausybės programoje, o galiausiai iš pažadų ir tikslų virs realybe.

Sveikatos sistemos pagrindinis tikslas yra Lietuvos pacientų gerovė. Ir juo turėtų būti grindžiami visi sprendimai, priimami prasidedančios kadencijos metu.

Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Uostamiesčio ligoninė atidarė modernų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyrių
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) atidarė naują Ausų, nosies ir gerklės ligų skyrių. Tai reikšmingas žingsni...
Prie šventinio stalo – su klausos sutrikimą turinčiu artimuoju: kaip išvengti klaidų?
Kalėdas būtų galima pavadinti smagių pokalbių, nuotaikingų istorijų, šiltų žodžių apsikeitimo švente. Ir ne veltui &ndas...
Kad virškinimo negalavimai neapkartintų švenčių
Gražiausių metų švenčių maratonas ir jaukūs susitikimai su šeima bei draugais dažnai yra neatsiejami nuo skalsių ir sunk...
 Ligonių kasos: keliaukite su Europos sveikatos draudimo kortele ir būkite saugūs
Artėjant žiemos atostogų sezonui, ligonių kasos primena keliones planuojantiems gyventojams nepamiršti Europos sveikatos...
Kava: tos pačios pupelės, tik kitoks skonis?
Gardžios kavos entuziastai žino, jog savo skoniais bei aromatais labiausiai pamaloninantis kavos puodelis gaminimas iš š...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų