Gripo sezonui ruošiantis: kodėl šiemet rekomenduojama trivalentė vakcina

Artėjant 2025–2026 m. gripo sezonui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Valstybine ligonių kasa (VLK) patvirtino – šiemet valstybės lėšomis rizikos grupės bus skiepijamos trivalente vakcina. Sprendimą nulėmė pasikeitusi pasaulinė epidemiologinė situacija ir naujausios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bei Europos ekspertų rekomendacijos. Jau ne vieną sezoną tarp cirkuliuojančių gripo virusų tipų neaptinkamas vienas iš gripo B virusų, todėl prognozuojama, kad ateinantį sezoną šis tipas taip pat necirkuliuos.

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, infekcinių ligų gydytoja profesorė Ligita Jančorienė pabrėžia, kad sprendimas paremtas pasaulinių gripo stebėsenos sistemų duomenimis.

„Nemanyčiau, kad šį sprendimą reikėtų kvestionuoti – SAM negali priimti gerai nepamatuotų sprendimų. Rekomendacijos grindžiamos tarptautinių institucijų, daugelį metų stebinčių gripo viruso pokyčius Šiaurės pusrutulyje, sergamumą gripu bei vertinančių gripo vakcinos efektyvumą, duomenimis“, – teigia profesorė.

B/Yamagata virusas – nebeaptinkamas penkerius metus

B/Yamagata linijos gripo viruso pasaulinėse stebėsenos sistemose – GISAID, FluNet – nebeaptinkama jau nuo 2020 m., todėl ekspertai rekomenduoja šį komponentą šiemet išbraukti iš vakcinos sudėties.

„Ilgą laiką naudojome trivalentę vakciną, bet pastebėjus, kad skirtingų B gripo virusų linijos cirkuliuoja pakaitomis, buvo pereita prie keturvalentės. Tačiau remiantis pastarųjų penkerių metų stebėsena, vienos iš B gripo linijos virusų nebepasitaiko, tad natūralu, kad šis komponentas laikinai iš vakcinos išimamas. Tai nereiškia, kad sprendimas negrįžtamas – jei virusas ims vėl plisti, jo antigenai ir vėl bus įtraukti į vakcinos sudėtį“, – sako L. Jančorienė.

Vakcinos veiksmingumas nepriklauso nuo komponentų skaičiaus, o nuo jų atitikimo realiai cirkuliuojančioms virusų atmainoms.

„Jei tam tikra viruso atmaina nebepastebima, nėra pagrindo į vakciną įtraukti jos antigeną. Toks principas – ne naujiena, jis taikomas ir kuriant kitus imunologinius produktus“, – aiškina gydytoja.

Praėjusių metų sezonas – vienas sunkiausių

Praėjęs sezonas buvo vienas sudėtingiausių per dešimtmetį – vien Lietuvoje registruoti 75 mirties atvejai nuo gripo. Sergamumo pikas pasiektas sausio pabaigoje. Remiantis PSO ir ECDC rekomendacijomis, Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programos ekspertai kartu su koordinavimo taryba rekomendavo šiemet pereiti prie trivalenčių vakcinų naudojimo.

Valstybės lėšomis nemokamai pasiskiepyti galės vyresni nei 65 metų gyventojai, nėščiosios, žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, globos įstaigų gyventojai ir sveikatos priežiūros darbuotojai.

„Gripo virusai nuolat kinta – bet kada gali atsirasti naujų atmainų. Galbūt ateityje turėsime net ir dar platesnio spektro vakciną, bet šiuo metu orientuojamasi į realią situaciją. Kasmet vasario pabaigoje ar kovo pradžioje PSO paskelbia tikslią būsimojo gripo sezono vakcinos sudėtį, pagal kurią visi gripo vakcinos gamintojai Šiaurės pusrutulyje galima gripo vakciną“, – pažymi L. Jančorienė.

Skiepytis – kasmet

Profesorė primena, kad gripo virusas greitai mutuoja, todėl net ir persirgus gripu ar pasiskiepijus ankstesniais metais, apsauga nuo naujų padermių išlieka tik ribotą laiką. Todėl kasmetinė vakcinacija išlieka pagrindine gripo prevencijos priemone.

Imunitetas po skiepijimo susiformuoja per 10–14 dienų ir paprastai trunka apie pusmetį. Vyresniems, sergantiems lėtinėmis ligomis ar vaikams šis laikotarpis gali būti trumpesnis, todėl šios grupės laikomos prioritetinėmis.

PSO duomenimis, vakcinacija visame pasaulyje kasmet padeda išvengti 3,5–5 milijonų mirčių nuo gripo, tymų, kokliušo, stabligės ir kitų infekcinių ligų.