„Dievui nėra neįmanomų dalykų“, – pabrėžia piligrimai, pėsčiomis keliaujantys iš Klaipėdos į Krokuvą. Pakeliui jie aplanko šventovėse atvertus gailestingumo vartus, šiuo būdu įprasmindami šiemet popiežiaus Pranciškaus paskelbtus jubiliejinius Gailestingumo metus. Kasdien kelių dešimčių kilometrų atstumą jiems padeda įveikti pasitikėjimas Dievu, dvasinė stiprybė ir grupę lydinčios medikės pagalba.
Įveiks per 1000 kilometrų
Klaipėdoje įsikūrusios laisvalaikio užimtumo asociacijos „Piligrimas“ vadovo Gintaro Naudžiūno vadovaujama piligrimų grupė birželio 6-ąją išėjo iš uostamiesčio Marijos Taikos Karalienės bažnyčios ir patraukė per Lietuvą link kelionės tikslo – Krokuvos Lenkijoje, kur yra palaidota šventoji Faustina. Per mūsų šalį maldininkai keliaus 31 dieną, nueis 950 km atstumą, Lenkijoje per 23 dienas - 670 km, o tikslą planuoja pasiekti liepos 28-ąją. Grupė tikisi dalyvauti liepos 28 – 31 d. Krokuvoje vyksiančiose Pasaulio jaunimo dienose.
Pagal vadovo sudarytą grafiką maldininkai kasdien įveikia apie 25 – 30 kilometrų, tik birželio 9-ąją iš Telšių keliaudami į Kuršėnus nužingsniavo net apie 48 kilometrus. Šiuo metu jie jau pasiekė Lenkiją.
Keliaujantieji džiaugiasi, kad juos svetingai priima ir pavaišina, suteikia nakvynę vietos kunigai, padedami parapijiečių.
Meldžiasi už artimuosius
Iš įvairių Lietuvos vietovių susirinkę kelios dešimtys piligrimų, nešančių medinį kryžių, Jėzaus Gailestingumo paveikslą bei vėliavas, žingsniuoja nepaisydami žvarbaus vėjo, svilinančios saulės ar lietaus, netausodami pavargusių kojų.
Vyriausiajai piligrimei, žingsniuojančiai grupės priekyje ir raudona vėliavėle signalizuojančiai kertant gatves, žvitriai Janinai Žibėnienei – net 80 metų. Iš kur ta ištvermė, stiprybė?
Šiauliuose gyvenanti senolė pasakoja, kad dažnai pėsčiomis iš Šiaulių eina 12 kilometrų į Kryžių kalną ir grįžta.
„Kodėl einu? Noriu pasimelsti už vaikus, anūkus, už visas Lietuvos šeimas, už tai, kad nebūtų abortų“, – atskleidė J.Žibėnienė.
Kita maldininkė – 22 metų vilnietė Ieva Indrišiūnaitė keliauja jau antrąjį kartą. Praėjusiais metais ji nužingsniavo iš Lietuvos į Santjago de Kompostelą Ispanijoje, kur palaidotas šventasis Jokūbas.
Ji prisipažino, kad praėjusi kelionė ją dvasiškai sustiprino, išmokė atviriau bendrauti su žmonėmis, įgyti didesnio pasitikėjimo savimi ir kitais.
„Labai norėjau ir šįkart keliauti, net išėjau iš darbo. Norėjau ne tik pabėgti nuo rutinos, patirti bendrystę, nuoširdumą iš pakeliui sutinkamų tikinčiųjų, bet ir įgyvendinti savo svajonę – Krokuvoje popiežiui Pranciškui pabučiuoti ranką“, - atviravo I. Indrišiūnaitė.
Naudoja ir varnalėšų lapus
Maldininkus visą kelią lydinti medikė Janina Los, pati, būdama jaunesnė, ėjusi ne vieną piligriminį žygį, dabar padeda sveikatos bėdų užkluptiems žmonėms.
„Jei žmogus manimi pasitiki, ir jam geriau, ir man lengviau jį gydyti“, – sakė lengva, skausmus malšinančia ranka tarp piligrimų žinoma pašnekovė.
Jos teigimu, kelionės pradžioje dažniausiai daugumą vargina „pamuštos“, nutrintos kojos, kai kurie skundžiasi tarsi degančiais padais, ypač jei avima nepatogi avalynė.
„Jeigu nėra pūslių, karštį ištraukia varnalėšų lapai, kuriais galima kojas apvynioti nakčiai; taip pat padeda ir trynimas arnika, atskiesta vandeniu ar revanoliu; arniką galima tepti ir kai ant kojų yra susiformavusios pūslės, žaizdos; pavargusias kojas atgaivina ir obuolių actas; o nuo saulės nudegimo odą tepu rūgštu pienu ar alijošiumi“, – maldininkų gydymo niuansus išdėstė J. Los.
Ankstesnėse kelionėse jai yra tekę gelbėti piligrimus ir nuo erkių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais, žingsniuojant Vokietijoje per miškus, kartais į vieną žmogų įsisiurbdavo net keletas erkių. Jas vakare medikė iš odos išprašydavo tokiu būdu: ant vieno vatos gabalėlio užlašindavo jodo, ant kito – aliejaus, tada ant parazito odoje užspausdavo vatą su jodu, ant šio – su aliejumi, šiek tiek palaikydavo ir išlindusią erkę ištraukdavo pincetu.
J. Los ir šįkart vaistinėlėje turi reikalingiausių kelionėje vaistų: jodo, briliantinės žalumos, arnikos, kraujažolės tinktūros, paracetamolio, aspirino, marlės, tvarsčių, pleistriukų, nuo virškinimo sutrikimų – džiovintų pelynų, angliukų.
Paprašyta įvardinti, ko reikia, kad savo kojomis galėtum įveikti kelią ir pasiekti užsibrėžtą tikslą, atsakė: „Svarbu pasitikėti Dievu; turėti keletą porų patogios, pranešiotos avalynės; nebijoti jokios ligos ir apie tai negalvoti“.