Personalizuotos medicinos link: ligas padės įveikti sveikosios organizmo ląstelės
Šiuolaikiniai mokslo pasiekimai ir naujos biotechnologijos pakeitė požiūrį į daugelį ligų bei atskleidė naujas jų gydymo galimybes. Atliekant molekulinius tyrimus galima nustatyti ne tik individualius genų, receptorių, gaminamų baltymų pokyčius, kurie padeda išsiaiškinti tikslią diagnozę, prognozuoti ligos eigą, bet ir parinkti optimalią personalizuotą (asmeniniams poreikiams pritaikytą) gydymo taktiką, parinkti vaistus, idealiai tinkančius konkrečiam pacientui.
Ląstelės atpažintos kaip savos
Wisconsin-Madison universiteto (JAV) mokslininkų grupė, naudodama garsųjį Yamanaka genų kokteilį, transformavo beždžionių odos rezus (Macaca rhesus) ląsteles į polipotentines kamienines ląsteles. Jos panašios į embriono kamienines ląsteles, iš kurių gali vystytis bet kurios kitos organizmo ląstelės. Beždžionėms prieš tai buvo sukelta į Parkinsono ligą panaši būklė.
Eksperimento būdu iš polipotentinių ląstelių buvo „išaugintos“ jaunos nervų ląstelės ir sėkmingai implantuotos į tų pačių beždžionių smegenis. Ląstelės buvo implantuojamos nauju operaciniu metodu, kontroliuojant magnetiniu rezonansu. Čia jos galutinai subrendo tapdamos specializuotomis nervų ląstelėmis: neuronais, astrocitais ir oligodendrocitais.
Po šešių mėnesių transplantuotos ląstelės niekuo nesiskyrė nuo greta esančių senbuvių: nebuvo matyti rando, ląstelės atrodė normalios ir sveikos, išskyrus tai, kad jos fluorescavo. Fluorescuojančiu proteinu ląstelės žymimos, siekiant atsekti jų metamorfozę. Nepasireiškė ir persodintų ląstelių imuninio atmetimo reakcija, nes ląstelės buvo atpažintos kaip savos.
Pasiekimas – fundamentalus žingsnis link personalizuoto gydymo kamieninėmis ląstelėmis, kai sunkios ligos bus įveikiamos, naudojant to paties organizmo sveikąsias ląsteles.
Nors nauja technologija daug žadanti, tačiau iki jos pritaikymo praktikoje dar toli. Teks atlikti daug tyrimų įrodant, kad metodas saugus, neturi pašalinių poveikių ir gali būti efektyvus žmogui.
Naujo gydymo poreikis begalinis, nes Parkinsono liga diagnozuojama mažiausiai 60 tūkst. naujų pacientų per metus.
Teikia vilčių
„Su kamieninėmis ląstelėmis dirbama daug ir tikrai yra vilčių, kad galimybės jomis gydyti ligas bus neblogos“, – išreiškė viltį gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis. O kol kas Parkinsono ligai gydyti sukurta nemažai vaistų, kurie padeda ligą koreguoti, leidžia lėčiau jai progresuoti.
„Jei žmogus gerai jaučiasi - ko daugiau reikia?“, – retoriškai klausė gydytojas neurologas. Viena bėda, kad kai kuriems ligoniams vaistai sukelia pykinimą, vėmimą, be to, keleto rūšių medikamentus tenka gerti daug kartų, o tai nėra patogu.
Ieškant naujų Parkinsono ligos gydymo galimybių, anot A. Lukošaičio, dėmesio šiandien skiriama ne vien kamieninėms ląstelėms, bet ir neurochirurginei stimuliacijai.
Ši liga pirmiausia nustatoma kliniškai, diagnozė tikslinama atliekant magnetinio rezonanso ar bent jau kompiuterinės tomografijos tyrimą. Jei lieka abejonių, dar atliekamas pozitroninės emisinės tomografijos tyrimas.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Susiję straipsniai
