Parkinsono ligos priežastys – arčiau tiesos?

Parkinsono liga – progresuojanti neurodegeneracinė nervų sistemos liga, kuri ryškiai paveikia žmogaus judesius bei koordinaciją. Liga progresuoja lėtai, po truputį. Pirmuoju simptomu drąsiai būtų galima vadinti nevalingą rankų drebėjimą. Kas sukelia šią ligą, iki šiol buvo neaišku. Tačiau mokslo pasaulyje atsirado prošvaistė.

Reklama

Nemažai žymių žmonių kentėjo nuo parkinsonizmo. Tai ir Mohamedas Ali, Robinas Viljamsas, Salvadoras Dali, popiežius Jonas Paulius II ir dar daugybė kitų. Tačiau net suvokimas, kad šia liga gali susirgti bet kas – įžymus ar paprastas žmogus, išsilavinęs ar neišsilavinęs, turtingas ar neturtingas, - nepriartino prie ligos šaknų. Prie priežasčių, kodėl išsivysto ši liga ir kaip sėkmingai bei efektyviai jai užkirsti kelią. O nežinant priežasčių sunku sukurti vaistinius preparatus. Tokius, kurie gydytų iš esmės, o ne tik slopintų simptomus.

Monrealio universiteto (Kanada) mokslininkų atlikti tyrimai parodė, jog Parkinsono liga gali išsivystyti dėl žmogaus smegenis ištikusios energijos krizės. Kaip tai suprasti? Buvo aptiktos tam tikros smegenų ląstelės. Vienu ar kitu gyvenimo periodu gali staigiai padidėti jų energijos poreikis. Ši energija nukreipiama tam, kad būtų sukontroliuojami judesiai. Įprasto energijos lygio nebepakanka, kad valingi judesiai ir liktų valingais. Tokia energijos krizė sukelia perdegimą ir štai - kūnas dreba, judesiai tampa nekoordinuoti. Susirgus parkinsonizmu, minėtos energijos krizės ištiktos ląstelės po truputį žūva.

Tyrimą atlikę mokslininkai duoda ir kiek žemiškesnį pavyzdį. Įsivaizduokime variklį, kuris turi veikti didinant transporto priemonės greitį. Varikliui reikės daugiau degalų, energijos, jėgos. Taip ir nervų ląstelės. Išauga energijos poreikis, tačiau perteklinės energijos šaltinio nėra. Tos ląstelės bando vaduotis dar iš turimų vidinių resursų, tačiau po truputį perdega ir anksčiau laiko miršta. Parkinsonizmo simptomai ryškėja.

Mokslinis tyrimas truko trejus metus. Jo metu tyrinėtas mitochondrijų (ląstelės jėgainių) aktyvumas parkinsonizmo pažeistose srityse.

Toks atradimas galėtų pastūmėti vystyti inovatyvius vaistus. Tokius, kurie suvaldytų padidėjusį smegenų ląstelių energijos poreikį, padėtų efektyviai susidoroti su turima energija. Taip smegenų ląstelės būtų mažiau žalojamos ir būtų galima išvengti parkinsonizmo bei palengvinti gyvenimą daugeliui žmonių bei jų šeimos narių.

Šaltinis:

Pacelli, C, et al. Elevated mitochondrial bioenergetics and axonal arborization size are key contributors to the vulnerability of dopamine neurons. Current Biology. 2015.