„Persimiegojimas“ sukelia košmarus?

Jūs ką tik atvykote į darbą nuogas, o gal laikote egzaminą, kuriam nesiruošėte? Jei norite išvengti panašių košmarų, geriausia būtų miegoti mažiau nei 9 valandas per parą, – rašo newscientist.com.

Reklama

Žmonės dažnai sapnuoja košmarus apie juos slegiančius įvykius ir iki šiol tyrėjai daugiausiai dėmesio skyrė kenčiantiesiems nuo potrauminio streso sindromo (PSS). Bet juk visi kada nors susapnuoja blogą sapną. Taigi Stephanie Rek iš Oksfordo universiteto (The University of Oxford) su kolegomis atliko vieną didžiausių studijų, nagrinėjančių košmarus bendroje populiacijoje.

Tyrėjų komanda, naudodamasi pranešimais žiniasklaidoje ir duomenų bazėmis, surinko 846 žmones, besidominčius studijomis apie miegą, ir paprašė jų atsakyti į anketos klausimus (pavyzdžiui, kiek kartų per pastarąsias 2 savaites sapnavo košmarus ir, kiek gąsdinantys jie buvo). Dalyvių atsakymai įvertinti pagal „košmarų sunkumo skalę“.

Kiekvienas dalyvis taip pat buvo ištirtas dėl potrauminio streso sindromo, išsiaiškintos jo gyvenimo ir asmenybės detalės (pavyzdžiui, ar asmuo nepatyrė skyrybų, ar turi problemų su teisėsauga, kiek laiko per parą miega, ar yra linkęs dėl visko jaudintis, ar dažnai vartoja alkoholį).

Turbūt nieko nenustebins pastebėta tendencija, jog su košmarų dažniu ir jų sunkumu labiausiai susijęs rūpestis dėl ateities ar dėl blogai susiklostyti galinčių įvykių. Manoma, kad jaudinimasis dėl gyvenimo problemų prieš miegą suteikia peno neigiamam sapnų siužetui ir padidina galimybes, jog susapnuosite košmarą – taip sapnai atspindi realybę, juose užfiksuojami miegančiojo dienos įvykiai.

Įdomesnė kita mokslininkų pastebėta tendencija: egzistuoja ryšys tarp košmarų ir miegojimo ilgiau nei 9 valandas. Spėjama, kad taip nutinka, nes prailgėja greitųjų bangų (REM) miego fazė, kurioje dažniausiai ir aplanko košmarai.

Miegas nėra vientisas vyksmas. Atsižvelgiant į elektroencefalogramos (EEG) bangas, skiriamos 2 miego rūšys, arba fazės: lėtųjų bangų miegas ir greitųjų bangų (REM/aktyvusis/paradoksinis) miegas. Žmogui užmigus prasideda keturios lėtųjų bangų miego stadijos, kurios užtrunka pirmas 45 minutes, per kitas 45 minutes miego stadijos kinta atvirkštine tvarka. Pasiekus stadiją, kurioje EEG panaši į 1-os stadijos, prasideda paradoksinis (REM) miegas. Šis miegas yra pilnas ryškių sapnų, o lėtųjų bangų miego metu sapnų būna mažai, jie neryškūs. Paradoksinis miegas trunka tik apie 10 minučių, o po jo prasideda naujas miego ciklas. Kiekvieno kito ciklo metu lėtųjų bangų miegas darosi vis mažiau gilus, o REM miegas ilgėja, įprastai rytą jo metu savaime ir atsibundama.

Taigi galbūt košmarai nėra tiesioginė kamuojančių rūpesčių pasekmė. Galbūt košmarai kyla dėl to, jog kelios nervinimosi dienos išvargina, o tada „atsigriebiate“ ilgiau pamiegodami. Laimei, nepaisant to, kuris iš šių veiksnių yra pradinis, viskas yra išsprendžiama, pavyzdžiui, pasikonsultavus su psichologu.

Mokslininkus nustebino dar vienas dalykas: pasirodo, kad alkoholio vartojimas ir fizinis aktyvumas nesusijęs su košmarų sapnavimu. Nors ankstesni tyrimai parodė, kad alkoholis prailgina REM miegą antroje nakties pusėje, tad padidina ir košmarų riziką.

Deja, šioje studijoje nenagrinėta maisto įtaka. Juk egzistuoja mitas, gal valgytas sūris kaltas dėl susapnuoto košmaro?