Ketvirtadienis, 2024.05.30
Reklama

Pedagogė Birutė Janušauskienė: „Svarbiausia sveikatai – suderinta mityba, idealu – pagal kraujo grupę“(2)

Ligita Sinušienė | 2011-12-09 23:36:17

 

Ko gero, net trumpam užsukęs arbatos puodelio pas Birutę Janušauskienę sugebėsi gauti naudingos informacijos savo sveikatai. „Arbata paruoši skrandį virškinti, todėl jos atsigėrus reikia kiek palaukti iki skanėstų“, - sako moteris, pildama žaliosios – sveikiausios. Prabėgus gal dešimčiai minučių siūlo paskanauti pačios išaugintų svarainių skiltelių, lazdyno riešutų. „Pirmos kraujo grupės savininkams jie – geriausi“, - paaiškina. Mat pati tokią ir turinti. Ant stalelio akis vilioja ir šokoladiniai saldainiai, bet nei namų šeimininkė, nei viešnia prie jų nė neprisilietėme.

 

 

Birutė Janušauskienė. "Vakarinės Palangos" nuotr.

 

 

Prieš porą metų atšventusi septyniasdešimtmetį B. Janušauskienė – buvusi sveikuolių darželio „Gintarėlis“ Palangoje vadovė. Dėl jos propaguojamų sveikatinimo idėjų, taikytų paties mažiausiesiems, į pajūrį važiuodavo pedagogai savo akimis įsitikinti, kaip darželinukai šlamščia duoną su žalių burokėlių griežinėliais, ar užteptą sviestu ir pabarstytą sezamo sėklomis. Kol šeimininkė kaitė virdulį arbatai, buvo galimybė svetainėje apžiūrėti krūvas pagyrimo raštų: už Palangos miesto ekonomikos kėlimą, už neišsenkamą energiją, kurorte puoselėjant sveikuolių judėjimą, už miesto infrastruktūros plėtrą ir t. t., ir pan.

 

 

Kaip susidomėjote sveika gyvensena?

 

 

1964 m., baigusi Marijampolės pedagoginę mokyklą, gavau paskyrimą į Palangos lopšelį-darželį „Saulutė“, prieš tai trejus metus teko dirbti pradinėje mokykloje. Po šešiolikos metų tapau tada ką tik įkurto naujo darželio „Gintarėlis“ vadove, kur dirbau 29 metus. O susirūpinau sveika gyvensena, kai pradėjo strigti mano sveikata: išsausėjo oda, ją vargino bėrimai, bet nepadėjo jokie vaistai, tepalai, pradėjau smarkiai prakaituoti, išsivystė struma, angina, pradėjo kauptis cholesterolis. Ir atvažiavo į Palangą tuo metu labai populiarus sveikuolis iš Rusijos M. Kotlerovas. Atsimenu, susitikimas vyko „Naglio“ kino teatro salėje. Išgirdusi jo žodžius,  kad serga tik tinginiai ir apsileidėliai, pasakiau sau: „Na, jau to nebus!“ Juolab kad jaunystėje buvau sportavusi, tad susirinkau sportinius batelius, nusipirkau sportinę aprangą ir pradėjau bėgioti. Kasdien keldavausi 5.30 val., bėgdavau labai daug – kiek kilometrų, nežinau, bet daug. Grįžusi prausdavausi po kontrastiniu dušu. Ir taip – penkerius metus. Tačiau nejaugi viena sveikatinimo forma gali ką nors duoti? Tad 1991 m. man pradėjo strigti širdis, sutriko skydliaukė. Štai tuomet man gydytojas išrašė net 13 tablečių gerti vienu metu. Tada padėjau maišelį su tais vaistais ant spintelės ir išėjau į Dainiaus Kepenio mokyklą, kuri jau kurį laiką veikė. Atsimenu, dar pati bėgiodama pušynais, kai mačiau sveikuolius besimaudančius jūroje visus metus, sukdavau pirštu prie smilkinio ir sakiau sau, kad aš to tai niekada nedarysiu - maudynės skirtos vasarai. Bet jau pirmą mokymosi dieną lindau į vandenį kartu su visais. Teko plaukioti ir tarp ledų. Nebegalėdavau ramiai praeiti – mane traukdavo vanduo. Tuo metu jaučiausi labai gerai, nebeskaudėjo nei nugara. Deja, po dvylikos metų maudynių jūroje mano sveikatą ištiko visiška katastrofa. Gydytojai įtarė vėžį. Nė viena mano liga nepraėjo nei bėgiojant, nei maudantis žiemą jūroje. Dar blogiau – negydomos jos progresavo. O dėl maudynių paskui dar ketverius metus gydžiausi inkstų uždegimą. Tuo metu, kai tai darai, veikia įsitikinimas, kad tau tai padės, energija, bendraminčių būrys, bet susikoncentravimas tik į vieną sritį nepadės. Tik apmalšini ligos simptomus, o ji pati niekur nedingsta.

 

 

Tačiau rankų nenuleidote? Ko naujo vėl ėmėtės tada?

 

 

Pradėjau sveiką mitybą propaguoti, tuomet viskas palaipsniui ir susitvarkė. Taigi dabar visai gerai jaučiuosi, o nieko nėra geresnio už sveikatą. Argi ne geriau senatvėje žvaliam, energingam būti, nei su ramentais vaikštinėti? Tačiau, kad taip nenutiktų, tuo reikia rūpintis nuo pat jaunystės.

 

 

Ir vis dėlto kodėl sveikatintis nesutikote viena pati, kodėl ryžotės pertvarkų ir ugdymo įstaigoje?

 

 

Juk nėra atskiros sveikatos vaikams ir atskiros – suaugusiems. O vaikų sveikata man nerimą keldavo kiekvieną kartą, kai auklėtojos atnešdavo darželinukų lankomumo suvestines, o mokytojos – mokinių („Gintarėlyje“ ne vienerius metus veikė ir pradinė mokykla. – Aut. pastaba). Darželinukų ligas rodė dienos, o pradinukų – net pamokos. Supratau, kad tai kažkas baisaus. Kaip tuomet tas vaikas gali mokytis ir ką nors išmokti, jei jo tiesiog nėra mokykloje? O mokslas yra įrodęs, kad 20 proc. sveikatos lemia genai, tiek pat – aplinka, 10 proc. – medicina ir 50 proc. – gyvenimo būdas. O sveiką gyvenseną sudaro daug elementų: fizinis aktyvumas, ekologija, savęs pažinimas, psichinė sveikata, asmens higiena, žalingų įpročių ir ligų prevencija, šeimos tradicijos, saugos įgūdžiai, o didžiąją dalį, net 70 proc. – sveika mityba. Deja, vaikų darželiai dažniausiai apsiriboja sportu, kiti – ekologija, o sveikatai reikalinga visų komponentų visuma.

 

 

Tačiau į jūsų vadovaujamą įstaigą važiuodavo pedagogai iš kitų miestų visų pirma pasisemti patirties, kaip sveikai ruošti valgį vaikams? Tad ką jūs darėte kitaip nei kiti? 

 

 

Iš sveikuolių mokyklos parsinešiau rusišką mitybos derinimo lentelę. Ją išsivertėme, parengėme lietuviškai ir dvejus metus rengėme programą darželiui. Patiekalus ruošėme tokiu principu, kad produktų suderinamumas būtų geras arba patenkinamas. Pavyzdžiui, organizmui pražūtingas derinys – duona, mėsa ir bulvės, todėl pietums duodavome mėsos su daržovių salotomis, o bulves - vakarienei. Niekada mūsų vaikai nebegaudavo sumuštinių su dešra. Užtepę sviesto uždėdavome šviežios daržovės griežinėlį, česnako ar pabarstydavome įvairiomis sėklomis. Vaikai ir patys buvo mokomi gamintis sveikuoliškus sumuštinius. Tėvai žiūrėdavo išpūtę akis, kaip greitai tokių sumuštinių nebelikdavo ant stalo.

 

 

Sveikai mitybai labai svarbus ir valgio gaminimo laikas. Negalima virti, kepti ilgiau nei 5 minutes, išskyrus, žinoma, mėsą. Burokėlius ar kitas daržoves virėjos supjausto kubeliais, kad greitai išvirtų. Ir bet kokią sriubą ar košę aš pati verdu taip – užvirus vandeniui, išjungiu, palaikau, paskui vėl įjungiu viryklę, užvirinu ir vėl išjungiu. Jokio burbuliavimo, kunkuliavimo neturi būti, nes dingsta vertingos medžiagos.

 

 

Ar buvo lengva pasipriešinti švietimo įstaigos mitybos tradicijoms?

 

 

Pirmiausia reikia vaikui išaiškinti, kodėl būtent taip maitintis jam naudinga. Be to, tėvai patys neretai ir sugadina savo atžalas. Kai jie nori valgyti vieną mėsytę, jie būtinai bruka duonos riekę. Tačiau yra tekę net po dviejų valandų pokalbio iš jaunų mamų išgirsti: „O man skanu duona su dešra“. Tuomet ir atsakydavau: „Ir valgykit, kol turite sveikatos“.

 

 

Tačiau visų pirma mes turėjome įrodyti savo sveikos gyvensenos programos efektyvumą.

 

Ar įrodėte?

 

 

Žinoma! Nors pirmus dvejus metus, kai „Gintarėlyje“ pradėjome taikyti sveikos gyvensenos programą (nuo 1994 m.), nė karto per mokslo metus nesusirgusių vaikų dar nebuvo nė vieno. Tačiau trečiais programos

 

 

taikymo metais, 1996 m., iš šimto ikimokyklinukų nė karto neapsirgo 24,  dar po metų – 38, ir kasmet šis skaičius vis augo. 2001-2002 mokslo metais kas antras vaikas nesupsirgo nė karto per visus metus. Pradinių klasių moksleivių rodikliai buvo dar geresni – nuo 42 proc. 1995-1996 mokslo metais iki 70 proc. 2000-2001-aisiais. Atsimenu, nunešus ataskaitą į Švietimo skyrių, man liepėją perdaryti. Taip ir pasakė: „Kas čia per nesąmonės surašytos? Ištaisykite“. O kaip aš galiu ištaisyti, jei tie vaikai iš tiesų neserga (nusijuokia)?

 

 

Dar vieno laikėmės darželyje – neruošdavome patiekalų iš jau išvirtų produktų, pavyzdžiui, bulvių. Nes kategoriškai negalima dvigubai apdoroti maisto, tai yra išvirtą dar apkepti. Nepatartina ir maišyti daržoves su vaisiais. Galima ruošti tik vaisių asorti – jie maišomi tik tarpusavyje. Ir apskritai tuo geriau, kuo mažiau komponentų patiekalas turi.

 

 

O ar jūsų įstaigos ugdytiniai išsaugojo nuo mažumės įdiegtus sveikos gyvensenos įgūdžius ir atsisveikinę su darželiu?

 

 

Viena nuo metų lankiusi „Gintarėlį“, kita – nuo pusantrų tapo gydytojomis dietologėmis, aktyviai palaikančiomis sveiką mitybą. Viena iš jų, Dana Domarkienė, - Palangos maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė.

 

 

Tarp gausybės jūsų knygų matyti ir leidinių apie mitybą pagal kraujo grupes. Ar tai irgi svarbus sveikos gyvensenos principas?

 

 

Mityba pagal kraujo grupes man buvo tartum išganymas! Atradau savo sveikatos problemų priežastis. Kiekviena šeima turėtų maitintis, laikydamasi šių principų, tik įstaigose to neįmanoma taikyti. Nebekalbant apie mitybą, radau informacijos, kad net ir šeimos darna bei vaikų sveikata nuo to priklauso. Pavyzdžiui, pirmos kraujo grupės vyras gali tuoktis su bet kokia moterimi, o antros ir trečios – tik su analogišką arba ketvirtą grupę turinčia. Daugiausia apribojimų turi ketvirtos kraujo grupės vyrai – gali tuoktis tik su jo grupę turinčia moterimi. Priešingu atveju vaikai būna silpnos sveikatos, serga įvairiomis paveldimomis ligomis. Juk ir senovėje, kai žmonės neturėjo prietaisų kraujo grupei nustatyti, jaunikiui būdavo įpjaunama į pirštą ir į žaizdą įlašinama išrinktosios kraujo. Jei organizmas kraują priimdavo normaliai, vadinasi, jie tinka vienas kitam.

 

 

O pati, jei tik suvalgau tai, kas netinka pirmai kraujo grupei, kitą dieną pajuntu organizmo reakciją. Štai buvau užmiršusi, kad man negalima baltųjų pupelių, suvalgiau mišrainės su jomis, ir rytojaus dieną veidas jau išsausėjęs, oda tartum lupasi. Dabar išmokau burokėlių mišrainę ruošti su virtais žirniais. Dar užspaudžiu citrinos sulčių, pripjaustau šviežių petražolių – skanumėlis. Į visas salotas stengiuosi įdėti smulkintų žalumynų, kurie labai atgaivina patiekalą.

 

 

Ačiū už pokalbį ir už sveikas vaišes.

 

 

Ligita Sinušienė

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Pirmoji širdies operacija Klaipėdoje mini 30-metį
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) kardiochirurgai mini reikšmingą sukaktį. Prieš 30 metų KUL filiale Jūrininkų ligo...
Mėgaujantis ledais arba kava gelia dantis? Tai gali būti uždegimų pradžia
Ar kada nors valgydami ledus arba gerdami karštą gėrimą pajutote geliantį dantų skausmą? Jei taip, vadinasi, jūs –...
Akušerė G. Jasiulevičė: kiekviena moteris susikuria savo gimdymo istoriją
Gimdymas kiekvienai besilaukiančiai moteriai yra svarbus ir kartu labai gąsdinantis įvykis, dažnai nenuspėjamas, dinamiš...
Per karščius patariama į mitybą įtraukti daugiau mineralų
Išsiilgti vasariški orai gali džiuginti, tačiau šiuo laikotarpiu ypatingai svarbu saugotis karščių ir pasirūpinti savo s...
Kompensuojami klubo sąnario endoprotezai – bet kurio amžiaus žmonėms
Nuo šių metų gegužės nebetaikomas amžiaus ribojimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojant me...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų