Antradienis, 2024.06.25
Reklama

Investicijas į sveikatą laikome išlaidomis, nors jos atsiperka daugiau nei dvigubai

Šaltinis: vlmedicina | 2024-06-05 11:57:42

Lietuva kasmet sveikatai skiria 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dar 2,3 proc. sudaro gyventojų mokėjimai privačiomis lėšomis. Bendrai sudėjus – 7,8 proc., o tai gerokai mažiau nei ES šalių vidurkis (11 proc.). Investicijas į sveikatos priežiūrą vis dar dažnai vadiname išlaidomis ir vis dar laikomės požiūrio, kad už sveikatą atsakingas tik sveikatos sektorius, o ne kiekvienas iš mūsų, nors kiekvienas į sveikatą investuotas doleris atneša tarp 2 ir 4 dolerių grąžą per BVP.

Širdis ir kraujagyslės
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – pagrindinė Lietuvos gyventojų mirčių priežastis/ iStock.com

Prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvoje 65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų dalis perkops 30 proc. Be to, tuo pat metu dramatiškai mažėja naujagimių skaičius. Ilgėjant gyvenimo trukmei itin svarbu, kad kuo daugiau gyvenimo metų asmuo būtų sveikas. Dėl šių priežasčių gyventojų sveikata nebegali būti laikoma tik sveikatos sektoriaus atsakomybe. Prarasta sveikata dėl išvengiamų ar netinkamai kontroliuojamų ligų ir prarasti gyvenimo metai dėl priešlaikinių mirčių nėra tik asmeninė, šeimos tragedija, tačiau ir ekonominis praradimas.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ekonominė našta Lietuvai 1,4 mlrd. eurų per metus

Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – pagrindinė Lietuvos gyventojų mirčių priežastis – reiškia ne tik prarastus gyvenimo, darbo metus, produktyvumą, bet ir daro milžinišką žalą šalies ekonomikai. Oksfordo universitete atliktas visų Europos Sąjungos (ES) šalių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ekonominės naštos tyrimas atskleidė, kad Lietuvai šios ligos kasmet kainuoja 1,4 mlrd. eurų, arba daugiau nei 2,5 proc. BVP.

Tai trečias didžiausias rodiklis visoje ES, kurioje dėl šių ligų kasmet prarandama net 282 mlrd. eurų, arba 2 proc. viso ES BVP.

„2021 m. širdies ir kraujagyslių ligų našta Lietuvoje buvo didesnė nei tais metais šalis skyrė gynybai“, – Amerikos verslo rūmų Local Americal Working Group organizuotame forume „Sveikata ir turtas: ekonomikos stiprinimas per sveikatą“ sakė Oksfordo universiteto Nacionalinio perinatalinės epidemiologijos skyriaus prof. Ramonas Luengo-Fernandezas. Didžioji šios naštos dalis tenka prarastam produktyvumui dėl priešlaikinių mirčių. Ši problema ypač aktualia tampa esamame demografiniame kontekste – Lietuvos gyventojų skaičius mažėja, o visuomenė senėja.

Naštą sumažinti įmanoma

Didžiausia finansinė našta Lietuvai susidaro dėl prarasto darbingumo ir priešlaikinių mirčių, o tai rodo, kad taikant tikslingas sveikatos intervencijas, šią naštą būtų galima sumažinti.

IQVIA Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos regiono Thought Leadership viceprezidentė Sarah Rickwood pabrėžė, kad inovatyvūs vaistai turi didžiulį poveikį mažinant mirtingumą ir ligų naštą ne tik infekcinių ligų atveju, pavyzdžiui, beveik visame pasaulyje panaikinant poliomielitą ar kovojant su ŽIV ir COVID. Reikšmingas proveržis stebimas ir lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga, ar, pavyzdžiui, krūties ir plaučių vėžio atveju, kur išgyvenamumo rodikliai išaugo būtent dėl inovacijų medicinoje. Tačiau valstybių, įskaitant Lietuvą, išlaidos vaistams stabiliai sudaro mažiau nei 20 proc. nuo visų išlaidų sveikatos priežiūrai.

SIA Novartis Baltics Lietuvos filialo verslo vadovas Danielis Jesseras forume akcentavo, jog remiantis McKinsey ekonominiu tyrimu, kiekvienas į sveikatą investuotas doleris atneša tarp 2 ir 4 dolerių grąžą per BVP. Todėl būtina siekti didesnio sveikatos sektoriaus finansavimo, kuris pagerins inovatyvių vaistų prieinamumą. Siekiant parodyti investicijų į sveikatą vertę, taip pat būtina geriau panaudoti sveikatos sistemoje sukauptus duomenis ir jais remiantis nustatyti kokybiško lėtinių ligų valdymo tikslus.

„Investuojame į profilaktikos programų vykdymą, tačiau vėliau nėra aiškaus mechanizmo, kaip, pavyzdžiui, šeimos gydytojas ar slaugytoja galėtų būti skatinami per aktyvų paciento įtraukimą siekti, jog paciento kraujospūdis, mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, diabetas, rūkymas – pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai – būtų tinkamai kontroliuojami“, – sako D. Jesseras.

Tuo tarpu sveikatos ekonomistė Barbora Butkutė teigia, jog efektyviausios priemonės, kurios leistų „atsikovoti“ prarandamus gyvenimo metus, būtų orientuotos į paciento elgesio keitimą: daugiausia mirčių įvyksta dėl rūkymo, mažo fizinio aktyvumo ir nesubalansuotos mitybos.

„Svarbiausias sveikatos ekonomikos principas yra tai, jog gydytojai, kaip ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, reaguoja į finansines paskatas. Konstruodami sveikatos priežiūros sistemą neretai pamirštame, jog svarbu ne tik, kiek mokėsime gydytojui, bet ir kaip mokėsime: už apsilankymą ar už „išgydymą“. Teisingai sudėlioję sveikatos priežiūros finansavimo mechanizmus, papildomai galėtume pasitelkti šiuolaikines technologijas, kurios padėtų formuoti sveiko gyvenimo įgūdžius“, – mintimis dalijosi ekonomistė.

Lietuvos atotrūkis nuo ES vidurkio yra per didelis

Suskaičiuota, kad širdies ir kraujagyslių ligų kaina vienam Lietuvos gyventojui siekia 745 eurų per metus ir yra trečia didžiausia ES (pirmoje vietoje Vokietija (903 eurų), antroje – Austrija (831 eurų), ES vidurkis – 630 eurų.

Pagal širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva išlieka ES užribyje, šios ligos yra pagrindinė ir didžiausia mirties priežastis: 2023 m. nuo šių ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,1 proc. visų mirusiųjų (45,6 proc. vyrų ir 58,3 proc. moterų). ES šis skaičius siekia 37 proc. visų mirusiųjų.

Deja, tai didele dalimi nulemia ir pagrindinius epidemiologinius rodiklius – Lietuvos atotrūkis nuo ES šalių vidurkio yra per didelis. Pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę Lietuva užima penktą vietą nuo galo ES ir kartu su kitomis Baltijos šalimis pasižymi didžiausiu atotrūkiu (9–10 metų) tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės. Vyresnio amžiaus lietuvių sveiko gyvenimo metų skaičius yra mažesnis, palyginti su bendraamžiais daugumoje ES šalių. Beveik pusę visų mirties atvejų Lietuvoje lemia su gyvensena ir aplinka susiję rizikos veiksniai. Lietuvos mirtingumo, kurio galima išvengti (prevencinėmis ir sveikatos priežiūros priemonėmis), rodiklis yra antras pagal dydį ES ir beveik du kartus viršija ES vidurkį. Jei pavyktų šį rodiklį priartinti prie ES vidurkio, kasmet būtų galima išsaugoti apie 7 tūkst. gyvybių.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Žaizdų priežiūros atmintinė: kaip pasirūpinti žaizda jai supūliavus
Vasarą, kada daugiau judame ir leidžiame laiką gamtoje – ne tik padidėja rizika susižeisti, bet ir išauga bakterij...
Profilaktinių kraujo tyrimų svarba: galima nustatyti ligą, dar nesant simptomų
Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikato...
Kaip efektyviai saugotis erkių nekenkiant sau ir gamtai
Pastaruoju metu galima pastebėti paslaugų teikėjų siūlymų išnaikinti erkes pievelėse. Nacionalinis visuomenės sveikatos...
Tulžies pūslės akmenys apie save įspėja skausmais – kaip į juos reaguoti?
Nemalonus skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku – vienas pagrindinių simptomų, leidžiančių įtarti susiformavus tu...
Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei toliau vadovaus doc. dr. J. Kutkauskienė
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto skelbtą konkursą laimėjo ir į Respublikinės Vilniaus universite...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų