Pasirūpinti žmonių sveikata per karščius kliudo įstatymų spragos
Darbo saugos specialistai sako, kad, karčiams įsitvirtinus virš 30 laipsnių, darbdaviai turi užtikrinti saugias darbo sąlygas ne tik patalpose, bet ir lauke. Sveikatos specialistai ragina vengti vidurdienio kaitros ir nesiimti daug fizinių jėgų reikalaujančių lauko darbų, tačiau būtent pastarųjų darbdaviai piktinasi, kad pasirūpinti žmonių sveikata jiems kliudo įstatymų spragos.
Svilinant rekordiniams karščiams lauke plušančių darbuotojų padėtis darbdaviams neretai tampa tikru galvosūkiu. Skundų darbo inspekcijai dėl karščio ir nepakeliamų sąlygų darbo vietoje pastarosiomis savaitėmis gerokai padaugėjo – nuo kaitros pradžios jų gauta 25, o klausimų, kokios temperatūros patalpose nebegalima dirbti, srautas nenutrūksta daugiau kaip savaitę.
„Temperatūra patalpose – griežtai reglamentuota. Nustatytos ribos tam tikriems darbams – lengviems – 28 laipsniai, sunkiam fiziniam darbui – 26 laipsniai. Jeigu temperatūra viršija, reikia imtis priemonių patalpas vėsinti. Jeigu tai nepavyksta, reikia sudaryti darbuotojams sąlygas padaryti pertraukas ir eiti atvėsti į kitas patalpas“, – tvirtina Valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė.
Jei darbai vyksta lauke, darbdaviai privalo pasirūpinti karščiams pritaikytais drabužiais ir tinkamu darbo bei poilsio režimu – darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos dažnesnėms negu įprastai pertraukoms pavėsyje ir atsivėsinti vandeniu. Šių taisyklių nepaisančios įmonės iškart įspėjamos, o vėliau gali būti skiriama kelių tūkstančių litų bauda. Šiemet tokių nuobaudų darbo inspekcija dar niekam neskyrė. Darbdaviai skundžiasi, kad toli gražu ne visus pageidavimus ir reikalavimus įgyvendinti įmanoma.
„Vadinamosios siestos nėra numatytos Darbo kodekse. Darbo grafikus, įskaitant darbo dienos pradžią, pietų pertrauką, darbo dienos pabaigą, reikia derinti prieš dvi savaites su darbuotojų atstovais. Manau, kad darbuotojai, kurie dirba objekte, sutiktų pasiilginti, tarkim, pietų pertrauką iki trijų valandų, kad ilgiau pailsėtų ir ilgiau dirbtų vakare, bet tai prieštarautų įstatymam, todėl dirbama įprastas darbo valandas“, – teigia AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė.
„Dirbant lauke savęs neapsaugosi, nes saulė kaip švietė, taip švies. Pati pavojingiausia ir karščiausia ji yra nuo 12 iki 16 val., todėl tuo laiku žmonės turėtų nedirbti. Reikia daryti poilsio pertraukėles, gerti daug skysčių – iki 2 litrų per dieną“, – rekomenduoja šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė.
Taip pat, pasak medikės, svarbu nešioti galvos apdangalus, nes saulė įkaitina galvos smegenis ir gali įvykti karščio arba šilumos smūgiai, kurių metu žmones pykina, jie vemia, net gali netekti sąmonės.
D. Makaravičienės teigimu, temperatūra lauke ir vėsinamose patalpose arba transporto priemonėse neturėtų skirtis daugiau kaip dešimčia laipsnių. O jei patalpose kondicionavimo sistema neįrengta, būtina jas gerai vėdinti.
Taip pat derėtų nepamiršti vartoti daug skysčių ir rinktis lengvesnį maistą, tačiau nevartoti jų labai šaltų, nes bene dažniausias vasarą pasitaikantis negalavimas yra paprasčiausias peršalimas. Na, o jei tenka keliauti nekondicionuojamu viešuoju transportu, būtinai atverkite arba reikalaukite, kad vairuotojas atvertų langus.
Susiję straipsniai
