Karščiai: kiek laiko nesimaudyti pavalgius ir ko dar nedaryti
Tikrai ne visi suaugę žino, kaip deramai elgtis per karščius, pastebi gydytoja Jurgita Knašienė. Pasak jos, užklupus karščiams, per dieną būtina išgerti mažiausiai du litrus vandens, valgyti vaisius, daržoves, o pasistiprinus – neskubėti maudytis. „Pavalgius sočiau, reikėtų bent valandą neiti į vandenį“, – pataria specialistė.
J. Knašienės teigimu, karščiai gali būti pavojingi visiems, tačiau pavojingiausi – širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. „Karštis yra pats pavojingiausias pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, yra patyrę miokardo infarktą, turi padidėjusį kraujospūdį. Žinoma, šie pacientai turėtų būti ypač atsargūs ir apskritai karštomis dienomis vengti saulės“, – LRT RADIJUI sako gydytoja.
Ji pabrėžia, kad per karščius visiems būtina gerti daug vandens. „Ne visi suaugę moka elgtis taip, kaip reikia per karščius, pamiršta išgerti tinkamą vandens kiekį. [...] Kiekvienas žmogus turi išgerti bent jau minimaliai – du litrus mineralizuoto vandens“, – nurodo J. Knašienė. Anot jos, savo racioną reikia papildyti magniu, kaliu, kurio gausu vaisiuose, daržovėse, o kardiologiniai pacientai turėtų gerti papildus.
Gydytojos manymu, per karščius maisto produktus derėtų pirkti prekybos centruose. Į paplūdimį ji pataria atsinešti vandens, sulčių, vaisių. „Bet, žinoma, nesinešti į paplūdimį mėsos, pieno produktų, nes jie susiję su žarnyno infekcijomis ir kitomis problemomis“, – įspėja J. Knašienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad, gausiai pavalgius, kurį laiką nerekomenduojama eiti maudytis. „Rekomenduojama neplaukti, nenardyti, nes tai gali būti susiję su tam tikromis problemomis. Pavalgius sočiau, reikėtų bent valandą neiti į vandenį“, – teigia gydytoja.
Per karčius ji pataria atsisakyti alkoholio, ypač – paplūdimiuose. „Tikrai pati matau ne vieną atvejį, kai ir traumos, ir skendimo atvejai [pasitaiko, pavartojus alkoholio]. Taigi alkoholis ir paplūdimiai – nesuderinami. Alkoholis taip pat nesuderinamas su saule“, – įsitikinusi specialistė.
Vaikams galioja panašios taisyklės kaip ir suaugusiems, tik reikia atsiminti, kad jų oda yra daug jautresnė, sako J. Knašienė. Be to, ji priduria, kad vaikų organizmai greičiau netenka vandens.
„Keista matyti, kai paplūdimiuose mamos guli, lepinasi saule, o vaikai palikti saulėje be priežiūros, taip pat – vandenyje. [...] Vaikus reikia akylai saugoti paplūdimyje, tepti apsauginiais kremais, duoti gerti daug vandens. Ir, žinoma, vengti buvimo saulės spinduliuose, ypač – kai yra pačios kaitriausios saulės valandos“, – pabrėžia J. Knašienė.
Jos įsitikinimu, nereikėtų leisti vaikams visą laiką mirkti vandenyje – tai esą pavojinga. „Saulės ir vandens vonias reikia naudoti dozuotai, individualiai – pagal kiekvieno toleravimą. Ir, žinoma, nereiktų pamiršti, kad, tik įkaitus, nereikia skubiai pulti į vandenį, ypač – pacientams, kurie serga širdies kraujagyslių ligomis, nes gali būti šokas organizmui. [...] Į vandenį reikėtų bristi palengva“, – teigia gydytoja.
Palikti gyvūną automobilyje – pavojinga
Per karščius būtina deramai pasirūpinti ne tik savimi ir vaikais, bet ir augintiniais. Veterinarijos gydytojas Mindaugas Rimkevičius sako, gyvūnų nereiktų palikti saulėje. Pavyzdžiui, jei šuo pririšamas, tai būtina daryti pavėsyje. „Jei pririšame šunelį, jis būtinai turi būti pavėsyje, jam turi būti pakankamai vandens – visą laiką. Geriausia, žinoma, jo apskritai nepalikti“, – mano veterinaras. Jis atkreipia dėmesį, kad per karščius labai pavojinga gyvūną palikti automobilyje.
Kur nors išvykstant ir augintinį paliekant namie, taip pat būtina juo pasirūpinti iš anksto. „Jei mes išvažiuojame, gyvūną paliekame namuose, nepamirškime, kad saulė sukasi, ir kambarys, kuris mums dabar pasirodė vėsus, po kelių valandų gali būti labai karštas, todėl apie viską turime pagalvoti. Būna, kad gyvūnas išpila vandenį. Tai irgi labai svarbu“, – akcentuoja M. Rimkevičius.
Jis priduria, kad geriausia gyvūnui nepalikti labai šalto vandens. „Geriausia vandens temperatūra gyvūnui – kambario temperatūra. Tokiu atveju jis nesukelia jokio šoko [gyvūno organizmui]“, – aiškina gydytojas.
Taip pat per karščius reikėtų pagalvoti apie ūkio gyvulius, jei tai įmanoma, įrengti jiems pavėsines. „Važiuojant per laukus, teko matyti, kad [naminiams, ūkio gyvuliams] padaromos pavėsinės. Tiesioginė saulė pavojinga visiems. Žinoma, viskas pagal galimybes, bet, jei jiems būtų pavėsinė ir laisvas priėjimas prie vandens bet kada, tai būtų labai gerai“, – sako M. Rimkevičius.
Gydytojas taip pat pataria gyvūnams parūpinti įvairių priemonių nuo vabzdžių. „Priemonių yra ir jas tikrai reikėtų naudoti. Kraujasiurbių vabzdžių įgėlimai gali būti pavojingi net stambiems gyvūnams“, – įspėja veterinaras.
Susiję straipsniai
