Pasaulinė vandens diena: „Vanduo ir bendradarbiavimas“

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. Pasaulinę vandens dieną globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Pasaulinės vandens dienos problematiką. 2013 m. Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir bendradarbiavimas“ (Water Cooperation).

Reklama

Akivaizdu, kad bendradarbiavimas vandens srityje tarp skirtingų institucijų ir šalių yra labai svarbus, todėl Lietuvos aplinkos ir sveikatos ministrai 3-iojoje pasaulio šalių ministrų konferencijoje, kuri įvyko Londone 1999 m., pasirašė 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolą (Žin., 2004, Nr. 36-1173), kurio parengimą ir pasirašymą inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų Europos Komisija.

Vandens ir sveikatos protokolas yra pirmasis svarbus tarptautinis teisinis ligų, susijusių su vandeniu, prevencijos ir kontrolės mechanizmas, kurio pagrindinis tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę, gerinti vandens valdymą. Ligų, susijusių su vandeniu, prevencija, kontrolė ir jų mažinimas yra svarbūs ir neatidėliotini uždaviniai, kurie gali būti tinkamai įgyvendinti tik glaudžiai bendradarbiaujant visais lygiais ir visuose sektoriuose, tiek atskirų valstybių viduje, tiek tarp valstybių.

Bendradarbiavimas tarp skirtingų institucijų reikalingas, kad būtų užtikrintas tinkamas ir tolygus geros kokybės geriamojo vandens tiekimas, adekvačios sanitarijos ir profilaktikos priemonės bei standartų laikymasis, efektyvi vandens išteklių ir ekosistemų apsauga nuo teršimo iš įvairių šaltinių, įskaitant žemės ūkį, pramonę bei pavojingų medžiagų nuotekas ir emisijas, žmonių sveikatos apsauga nuo su vandeniu susijusių ligų, efektyvi stebėsena ir ankstyvojo perspėjimo sistemos, leidžiančios greitai nustatyti atvejus, kurie gali sukelti ligų, susijusių su vandeniu, protrūkius ar pavienius atvejus.

Šiuo metu Vandens ir sveikatos protokolo klausimams spręsti ir jo nuostatoms įgyvendinti sudaryta tarpžinybinė koordinavimo grupė, kuriai priklauso kompetentingi atstovai iš įvairių institucijų: Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, Ekstremalių sveikatai situacijų centro, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Pasaulio vandens partnerystės atstovybės Lietuvoje, viešosios įstaigos „Vandens namai“, Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (Žin., 2011, Nr. 38-1833). Koordinavimo grupė 2 kartus per metus organizuoja pasitarimus, kuriuose aptarinėja opiausias problemas ir vertina Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimą Lietuvoje. Koordinavimo grupei, remiantis atsakingų už vandens kokybę institucijų bendradarbiavimo principu, pavesta nustatyti Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo siektinus rodiklius bei rengti ataskaitas pagal tarptautinio sekretoriato nustatytas gaires.

Puiku, kad vandens klausimais bendradarbiauja atsakingos institucijos, kad priimant sprendimus įsitraukia nevyriausybinės organizacijos. Vandens ir sveikatos protokolas akcentuoja, kad vandens valdyme turi dalyvauti ir visuomenės atstovai. Deja, Lietuvoje turime nedaug patirties šioje srityje. Šiuo metu visuomenė gali gauti informaciją apie vandens kokybę, dalyvauti vertinant ūkinės veiklos poveikį aplinkai planuojant teritorijas, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl teisės aktų. Gali kurtis bendruomenės ir atstovauti gyventojų nuomonei, atlikti savanorišką vandens telkinių stebėjimą.

Vis didėjantis žmonių sąmoningumas lemia siekį gyventi švaresnėje aplinkoje ir užsitikrinti geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas, verčia visuomenę domėtis supančios aplinkos kokybe, daryti įtaką jos valdymui. Gyventojai teikia valstybės institucijoms informaciją apie vietines, regionines problemas, aktyviai dalyvauja joms priimant sprendimus dėl šių problemų sprendimo. Pastebėta, kad bet kokio plano ar programos derinimo laikotarpiu dažniausiai visuomenės susidomėjimas būna menkas, o nepasitenkinimas pradedamas reikšti tuomet, kai patvirtinti dokumentai pradedami vykdyti. Beje, su visuomene suderinti planai ir programos sulaukia mažiau pasipriešinimo juos įgyvendinant. Vandens ir sveikatos protokolas skatina imtis priemonių, skirtų pagerinti visų gyventojų grupių informuotumą apie vandens kokybę ir apie galimybę dalyvauti vandens valdyme.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras