„Parduodu inkstą, kad susimokėčiau už kepenų gydymą“

... Tokiais šūkiais viso pasaulio pacientai pasitinka farmacinių kompanijų, prekiaujančių vaistais nuo hepatito C, vadovus. Amžina dilema: „Valstybe, duokit vaistų; tegul farmacininkai sumažina kainą, tada gal įpirksim; o mes nemažinsim, nes daugybę milijonų sukišom į jų atradimą“. Kaip sprendimus priimantys asmenys išspręs šią dilemą? Ar pakaks tik pacientų spaudimo? Ar hepatitas C turės įgyti abejoti neleidžiančios epidemijos mastus?

Reklama

Pelnytas „populiarumas“

Pastaruosius keletą metų hepatitas C savo „populiarumu“ beveik užgožė kitą grėsmingą infekciją – ŽIV. Tai susiję su vis augančiu naujų diagnozių skaičiumi, su kai kurių nelabai efektyvių vaistų kainų nemažėjimu ir su vis atrandamais naujais medikamentais, kurie žada beveik 90 proc. atvejų pasveikimą (senieji vaistai garantavo kiek daugiau nei 40 proc.), tačiau jie prieinami tik ekonomiškai stiprių šalių piliečiams ir jų kainų farmacinės kompanijos nesiruošia mažinti.

Hepatito C virusas yra aštunta dažniausia mirčių priežastys pasaulyje. Kasmet nuo hepatito C pasaulyje miršta 1,5 mln. žmonių, tiek pat žmonių, beje, nusineša ŽIV infekcija, kuriai skiriama gerokai daugiau dėmesio.

Hepatitas C plinta lytiniu keliu

Dar 2005 m. Niujorko infekcinių ligų specialistas Daniel Fierer atliko epidemiologinius tyrimus, kurie parodė, kad hepatito C infekcija vis labiau plinta tarp vyrų, turinčių lytinius santykius su vyrais (VSV). Neseniai atlikti tyrimai Šveicarijoje parodė, kad esant ŽIV infekcijai rizika tarp VSV perduoti hepatitą C padidėja iki 73 kartų. Šveicarų tyrėjai pranešė, kad naujų hepatito C atvejų skaičius šioje žmonių grupėje nuo 1998 iki 2011 m. išaugo 18 kartų. Tyrėjai pabrėžia perdavimą lytiniu keliu.

Keista, kad Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) išplatintame lakoniškame pranešime spaudai rašoma, jog hepatitas C „lytinių santykių metu perduodamas retai“. ULAC duomenimis, pernai mūsų šalyje ūminiu ar lėtiniu hepatitu C sirgo 115 žmonių.

Mokslininkai pabrėžia, kad esant dviem infekcijoms – ŽIV ir hepatito C – kepenys patiria dvigubą išbandymą. Nors sakoma, kad reikalingi dešimtmečiai, kad hepatitas C sukeltų reikšmingus pokyčius kepenyse, tačiau D. Fierer tyrimas, atliktas su 11 ŽIV infekuotų žmonių, užsikrėtusių hepatitu C per lytinius santykius, parodė, kad 9 iš šių vyrų išsivystė antra fibrozės stadija praėjus vos 14 savaičių po pirmosios infekcijos diagnostikos.

Minėtas mokslininkas ieško ŽIV infekuotų vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, kurie neseniai užsikrėtė hepatitu C. Jis norėtų dalyvauti tokių vyrų gydymo analizėje ir metodikoje bei pakviesti juos dalyvauti tyrime, kuris padėtų geriau suvokti, kaip stabdyti hepatito C epidemiją. Jeigu jums yra nustatytas hepatitas C ar yra pirmieji kepenų veiklos pokyčiai, susisiekite su juo el. paštu daniel.fierer@mssm.edu

Pacientai reikalauja gydymo

Tarptautinės hepatito C dienos, minimos liepos 28-ąją, proga Armėnijos pacientai susirinko Jerevane, kad primintų, jog šalyje net 4 proc. žmonių yra infekuoti hepatitu C, tai sudaro apie 115 tūkst. armėnų. Šios šalies sergantieji negauna gydymo, nes patiems reikia už jį susimokėti, o gydymo kurso kaina daugeliui tampa neįveikiamu kalnu. Mokėti reikia ir už kepenų veiklos tyrimus, jie kainuoja apie 500 dolerių. Gan įprasta, kad šios šalies gyventojai, sužinoję savo diagnozę, išvyksta iš šalies, kad kitur gautų gydymą.

Kaip vanduo dykumoje atrodo Gruzijos valdžios sprendimas kompensuoti pacientams hepatito C gydymą 60 proc. Numatyta, kad iš valstybės biudžeto per 2 metus programa pasinaudos 10 tūkst.  pacientų. Vos per mėnesį buvo gauta pusantro tūkstančio norinčiųjų gauti šią nuolaidą paraiškos. Šioje šalyje standartinis hepatito C gydymas yra pegiliuoto interferono ir ribavirino kombinacija.

Kas naujo gydymo srityje

Neseniai PSO išleido naujas hepatito C gydymo rekomendacijas. PSO numato 4 standartinio gydymo schemas:

Dviguba terapija – pegiliuotas interferonas ir ribavirinas;

Triguba terapija – pegiliuotas interferonas, ribavirinas ir proteazės inhibitorius (telaprevir/boceprevir);

Sofosbuvir schema;

Simeprevir schema.

Artimiausioje ateityje planuojama, kad bus 2-3 tiesioginio veikimo vaistų schemos, nebus pegiliuoto interferono ir ribovirino kombinacijos.  Gydymo trukmė bus 12-24 savaitės, šiuo metu vyksta tyrimai siekiant išsiaiškinti, ar pavyktų gydymo trukmę sumažinti iki 8 savaičių. Viso pasaulio pacientai to labai laukia, nes dvigubos terapijos gydymas užtrunka beveik metus ir daugeliui pritrūksta kantrybės ir sveikatos (dėl labai sunkių vaistų pašalinių efektų) jį užbaigti. Taip pat tikimasi, kad ateities hepatito C gydymo schemos turės mažiau pašalinių efektų.

Anksčiau minėtas sofosbuviras jau užregistruotas JAV ir ES, simepreviras kol kas registracijos Europoje neturi, registruotas Rusijoje. ITPCru (Tarpautinė pasiruošimo gydymui koalicija) pranešė, kad 12 savaičių gydymo kursas sofosbuviru JAV kainuoja 84 tūkst. dolerių.

Gali būti, kad artimiausiu metu viso pasaulio sergantieji hepatitu C atsisuks į farmacinę kompaniją MSD. Vasaros pradžioje ši įmonė įsigijo Idenix kompanijos akcijas. MSD gaus teisę į daug žadančius Idenix tyrimus vaistų nuo hepatito C srityje – tai du nukleotidai ir inhibitorius NS5A (samatasvir). Reuters pranešė, jog MSD tikisi, jog bus sukurti itin efektyvūs geriamieji vaistai be ribavirino, kurie veiks visus viruso genotipus. JAV Maisto produktų ir vaistų agentūra (FDA) jau pavadino šiuos du preparatus „revoliucine terapija“.

Europos medicinos agentūra dar 2013 m. gale išleido rekomendaciją dėl ankstyvo dviejų vaistų - daklatasviro su sofosbuviru - skyrimo sunkiai sergantiems pacientams.  Tačiau reikia palaukti, kol EVA (Europos vaistų agentūra) nusiųs rekomendaciją Europos Komisijai, šioji priims sprendimą dėl preparato prekybos visoje ES teritorijoje, tada dar bus skaičiuojama kaina ir bandoma kažkaip tai integruoti į visų šalių sveikatos biudžetus.

Baltijos šalių situacija

Ilgą laiką Lietuva negalėjo pasigirti humanišku požiūriu į sergančiųjų hepatitu C gydymą. Žmonės buvo gydomi senąja pegiliuoto interferono ir ribavirino schema, kurios efektyvumas itin mažas, o pašaliniai efektai tokie stiprūs, kad kai kuriose ES šalyse besigydantiems net išduodamas metų trukmės nedarbingumo lapelis.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė pranešė, kad sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-859 į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įtrauktas vaistas virusiniam hepatitui C gydyti „Invico“ (Telaprevir). Jis galės būti skiriamas pagal registruotas indikacijas visiems pacientams – skaičius nėra ribojamas.

Latvijos pacientų organizacijos vadovas Alesandrs Molokovskis praneša, jog šiuo metu Prancūzijos pacientai piktinasi didelėmis kito vaisto sofosbuviro kainomis, į tai reaguoja ir Latvijos bei Estijos pacientų organizacijos.

„Šiuo klausimu išsiunčiau informaciją mūsų valdžios pareigūnams. Sveikatos apsaugos ministras man atsakė, kad Prancūzija yra hepatito C vaistų kainų mažinimo iniciatorė. Jis rašo, kad Latvija palaiko kitų 13 šalių iniciatyvą. Kad ši iniciatyva geriau vyktų, rugsėjo mėnesį Briuselyje bus pasitarimas, kuriame dalyvaus mūsų šalies atstovai“, - rašo A. Molokovskis.

Estijos pacientų organizacijos atstovas Latčin Alijev atkreipia dėmesį, kad šiemet jų šalyje buvo į kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukti du medikamentai.

„Naujų vaistų finansavimas ligonių kasų išlaidas hepatito C gydymui padvigubino. Šiuo metu Estijoje trigubą terapiją gali gauti pacientai, kuriems pažengusi kepenų fibrozė, tokių žmonių per metus priskaičiuojama apie šimtą. Iš viso Estijoje yra apie 20 tūkst. infekuotų hepatitu C asmenų, tai dvigubai daugiau nei infekuotų ŽIV. Tik 3-4 proc. iš jų gauna reikiamą pagalbą, apie 400 per metus pradeda gydymą. Tai vos keli procentai nuo realaus skaičiaus tų, kuriems gydymo reikia“, - rašo Estijos pacientų atstovas L. Alijev.

Latvis A. Molokovskis stebisi, kodėl valdininkų galvose nesusidėlioja dėlionė – „neefektyvūs vaistai negali brangiai kainuoti“. „Mes iš ministerijos gavome informaciją apie ketinimą keisti taisykles ir numatyti gamintojų atsakomybę už vaisto neefektyvumą. Paprastai sakant, jei pegiliuotas interferonas kartu su ribovirinu duoda tik 52 proc. efektą, tai tuos 48 proc. nesėkmių farmacininkai turi kompensuoti. Manau, lengva taip pasakyti, bet kokiais žodžiais jie aprašys šį procesą, tai didelis klausimas. Be to, tikėtina, kad farmacinės kompanijos tam priešinsis. Nors tai būtų logiška, juk 48 proc. nesėkmių, nepavykusio išgijimo – tai ne tik žmogaus, bet ir valstybės praradimas“, - rašo A. Molokovskis.

Net jei iki rugsėjo mėnesio Lietuvos SAM valdininkai sužinos, jog turi dalyvauti pasitarime ir pasirinkti poziciją „reikalaujam mažesnių kainų ar santūriai tylim“, vis tiek tai neturės jokio efekto eiliniam hepatitu C sergančiam lietuviui. Prireikė daugybės metų, kad mūsų šalyje būtų žengtas žingsnis į priekį kalbant apie hepatito C gydymą.

Žengti naują žingsnį ir įdiegti šalyje dar modernesnį ir efektyvesnį gydymą mūsų šaliai, tikėtina, vėl pristigs ryžto, pinigų ir tos nelemtos politinės valios. Juk Lietuvos valdininkams, atrodo, patinka žengus žingsnį taip ir likti išsižergusiems.