Trečiadienis, 2024.02.28
Reklama

Pagalba širdies nepakankamumu sergantiems Lietuvos pacientams - kaip ir 15 mln. europiečių

Šaltinis: vlmedicina | 2016-12-07 14:24:19

Širdies nepakankamumu suserga 1 iš 5 asmenų, peržengusių keturiasdešimtmetį. Pusė susirgusių miršta per pirmuosius penkerius metus nuo diagnozės nustatymo, o dešimt metų išgyvena ketvirtadalis. Tai neišgydomas ir dažnai labai sekinantis susirgimas, kai širdis nebepajėgia atlikti siurblio funkcijos – tinkamai prisipildyti ir išstumti kraują. Lietuvoje šia liga serga daugiau nei 103 tūkst. pacientų.

Iš kairės: Tatjana Pirmaitienė, prof. Aleksandras Laucevičius, prof. Jelena Čelutkienė, prof. Algirdas Utkus. Santariškių klinikų nuotr..

Pasak VU medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių klinikos vedėjo prof. Aleksandro Laucevičiaus, tai labai paplitęs susirgimas, kurio gydymas – brangus ir tai yra didelė socialinė bei ekonominė našta visai Europai. Dabar šia liga serga 15 milijonų europiečių, tačiau prognozuojama, kad iki 2030-ųjų skaičius išaugs dar 25 proc., jei visoje Europoje nebus imtasi suderintų veiksmų.

„Nors širdies nepakankamumas nėra išgydomas, tačiau daugelio pacientų gyvenimo kokybė gali pagerėti, o numatoma gyvenimo trukmė pailgėti, jei jie bus efektyviai gydomi ir vykdys medikų nurodymus“, – pastebi Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos narė prof. Jelena Čelutkienė.

Pasak jos, sergant širdies nepakankamumu pasireiškia tokie simptomai, kaip dusulys, kulkšnių tinimas, oro trūkumas, nuovargis, pirma fizinio krūvio metu, o vėliau ir esant ramybės būsenai. Į ligoninę sergantieji dažnai patenka dėl stipraus dusulio, išplitusių kūno patinimų. Po kiekvienos tokios hospitalizacijos širdies ir kitų organų būklė pablogėja, o išgyvenimas trumpėja.

 

„Dėl šios priežasties reikia, kad valstybė pasirūpintų specializuota ambulatorine priežiūra, nes ji leidžia užtikrinti geresnį ir ilgesnį gyvenimą, ir kartu sumažinti išlaidas, susijusias su gydymu ligoninėje. Pavyzdžiui, Švedijoje net 80 proc. ligoninių veikia specializuoti širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose dirba kardiologai ir slaugytojai, besispecializuojantys šioje kardiologijos srityje. Lietuvoje 5 tokie kabinetai duris atvėrė šiemet,“ – pasakoja prof. J. Čelutkienė.

Lietuvoje, pradėjus kurti specializuotus kabinetus pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, iškilo būtinybė paruošti kardiologus ir slaugytojus, kurie specializuotųsi dirbdami su širdies nepakankamumu sergančiais pacientais. Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas buvo paruošęs dviejų mėnesių kursus slaugytojams ir gydytojams kardiologams. Pasak VU Medicinos fakulteto dekano prof. Algirdo Utkaus, kursų metu daug dėmesio buvo skiriama naujausių diagnostikos, gydymo ir slaugos metodų įsisavinimui. „Organizuoti tokius mokymus - būtina, norint užtikrinti kokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, teikimą ir tęstinumą sergantiems širdies nepakankamumu“, – sako VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus.

Tatjana Pirmaitienė – iš tų žmonių, kurie rūpinasi savo sveikata, gyvena aktyviai ir stengiasi mąstyti pozityviai, tačiau ir jai nepavyko išvengti infarkto ir širdies nepakankamumo diagnozės. Šiandien ji – viena iš Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos steigėjų.

„Siekti nusimatytų tikslų, sveikti ir daug ką sužinoti dideliame būryje yra lengviau, dėl to ir susikūrėme, – asociacijos įkūrimo priežastis vardija T. Pirmaitienė. – Pasibeldėme ir tarptautinio širdies centro iHUUB (The International Heart Hub) duris, kur buvome labai šiltai priimti ir supratome, kad nuo šiol širdies nepakankamumu sergantys Lietuvos žmonės nebėra vieniši, prisijungėme prie 15 milijonų širdies nepakankamumu sergančių europiečių. Dalyvavome Europos parlamente pristatant naują raštišką deklaraciją, kuri ragina Europos Sąjungą (ES) padėti milijonams sergančiųjų širdies nepakankamumu – gauti jiems visapusišką priežiūrą ir skubią pagalbą, apsaugoti ir neleisti šia liga susirgti kitiems“.

Siekdama atkreipti dėmesį į širdies nepakankamumu sergančius pacientus T. Pirmaitienė viešėdama Briuselyje susitiko ir su Europos Komisijos nariu, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą, Vyteniu Andriukaičiu.

„Jeigubuvo diagnozuota kokia nors širdies bėda, svarbu jos neužleisti. Nepakankamumas – jau yra jos pasekmė. Ūmus nepakankamumas – tai komplikacija, o lėtinis nepakankamumas atsiranda dėl to, kad liga buvo užleista, mažai gydoma, pacientas buvo blogai informuotas. Tam būtina sukurti dispancerizacijos mechanizmą, o tai reiškia, kad nustačius miokarditą ar kardiomiopatiją, fibrozinius ir ar koronarinius dalykus, pacientas būtų nuolatinėje specialistų priežiūroje. Turi būti sukurta infrastruktūra, leidžianti kelis kartus per metus apžiūrėti pacientą, to nepadarius joks progresas neįvyks“, – pažymėjo V. Andriukaitis, kuris pats yra dirbęs kardiochirurgu.

Nors rizika susirgti širdies nepakankamumu gresia vienam iš penkių europiečių, ši liga dar dažnai vadinama pamirštuoju lėtiniu susirgimu, nes visuomenė yra dar per menkai susipažinusi su jos simptomais.

Daugiau informacijos apie širdies nepakankamumą www.sirdiesnepakankamumas.lt.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Natūrali kosmetika – geriausias pasirinkimas
Natūrali, organinė kosmetika turi būti prioritetas kiekvienai moteriai, siekiančiai išlaikyti sveiką ir gražią odą. Tai...
Auginkime pasitikėjimą savimi: kaip pasirūpinti nepriekaištinga šypsena?
Gera burnos ir dantų sveikata padeda ne tik džiaugtis gyvenimu aiškiai kalbant, mėgaujantis maistu bei gražia šypsena iš...
Gripo vakcina nemokamai pasiskiepyti galės daugiau žmonių
Valstybinė ligonių kasa jau sudarė pirkimo sutartį dėl 240 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių 2024-2025 m. gripo sezonu...
Laiku pradėjus gydyti retą ligą, išgelbėta dviejų naujagimių gyvybė
Paskutinė vasario diena – Europos retųjų ligų diena. Kiekvienos specialybės gydytojams tenka gydyti retas ligas, k...
Gydytoja apie smegenų mirtį: kelionei pasibaigus žmogus gali padėti kitiems – tapti organų donoru
Šiais laikais medicinos pažanga yra kaip niekad sparti, tačiau išsaugoti žmogaus gyvybę įmanoma ne visais atvejais. Resp...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų