Ortopedas: žmogaus kūnas skirtas judėti

Bėgimo traukai nesugeba atsispirti TV ir teatro žvaigždės, atgaivą jame randa verslininkai. Šis sportas vienija įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir pomėgių žmones. Augant bėgimą praktikuojančiųjų skaičiui didėja ir skeptikų ratas, įsitikinusių, jog bėgimas yra žalingas žmogaus kūnui. Apie tai plačiau kalbiname gydytoją ortopedą Eduardą Bartkevičių.

Viskas, kas daroma su saiku, ypač sportas, negali kenkti kūnui, abejones bando sklaidyti medikas. „Jei žmogus sportuoja klausydamas savo organizmo, sportas pakenkti negali. Juk mūsų kūnai skirti judėti, o ne gulėti ar sėdėti“, – yra įsitikinęs gydytojas ortopedas traumatologas Eduardas Bartkevičius.

Jis džiaugiasi, jog pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda vis daugiau sporto renginių, pritraukiančių mases žmonių. Artimiausias – rugsėjo 15 dieną vyksiantis „Danske Bank Vilniaus maratonas“.

Į šiemet jau dešimtą kartą vyksiančią bėgimo šventę šiuo metu yra užsiregistravę beveik 6 tūkstančiai bėgikų, pasiryžusių įveikti įvairius atstumus. Ištvermingiausieji sieks įveikti visą maratoną – 42,195 km, pusmaratonio dalyviai bėgs 21,98 km. Galima rinktis ir dar trumpesnes distancijas: 10 km Nestle bėgimą arba „Rimi“ Šeimos bėgimą“ – 4,2 km. Jėgas išbandyti galima ir visai trumpose distancijose – „Unicef“ vaikų bėgime arba vežimėlių bėgime, kurie sudaro vos po pusę kilometro.

Tiesa, norintieji įveikti šį maratoną, ar bent dalį jo, turėjo pradėti pratinti kūną prie distancijų mažiausiai prieš pusę metų tam, kad kūnas spėtų priprasti prie krūvio ir taptų ištvermingesnis. Gydytojas perspėja, kad priversti kūną bėgti jo tinkamai neparuošus – labai pavojinga.

„Įveikti dideles distancijas neparengtu kūnu – grubi klaida, už kurią teks mokėti traumomis ir skausmu“, – perspėja medikas.

Svarbus apšilimas

Dažnai klaidingai manoma, kad bėgimas gali traumuoti. Tačiau gydytojo ortopedo nuomone, traumas bėgiojant patiria tik neatsargūs bėgikai. Traumų rizika sumažėja iki minimumo, jei pasirengimas sportuoti bus tinkamas. Gyd. Bartkevičius įsitikinęs, kad skausmų priežastis bėgant - nebūtinai susijusi su pačiu bėgimu. Kartais žmonės tiesiog nežino, kokių negalavimų turi, ir pajutę diskomfortą sportuojant, kaltę verčia sportui.

„Dažniausios traumos bėgant susijusios ne su pačiu bėgimu, bet su šalutiniais dalykais – paslydo, nukrito, pasitempė. Todėl čia svarbus pirminis pasiruošimas bei saikas“, – pabrėžia ortopedas.

Jis pataria prieš kiekvieną sporto užsiėmimą, taip pat ir prieš bėgimą, būtinai pasidaryti tinkamą apšilimą. Bėgant labiausiai apkraunami galūnių sąnariai, klubų sąnariai, pėdos, keliai. Prieš bėgimą būtina juos išmankštinti, išjudinti, kad nepakenktume ir iki minimumo sumažintume traumų riziką.

„Žmogaus kremzlės neturi kraujotakos ir kraujagyslių, kurios „maitintų“ kremzlę. Todėl kremzlės „sutepamos“ per sąnarių skysčių judėjimą. Tam ir reikia atlikti apšilimą, kad tas judėjimas suaktyvėtų“, – populiariai apšilimo būtinybę aiškina medikas.

Klausytis savo organizmo

Pradedantieji bėgikai turi didelį dėmesį skirti specialiai avalynei. Ją rekomenduojama įsigyti specializuotose sporto prekių parduotuvėse. Ne mažiau svarbu įvertinti savo galimybes – jei nesportavęs žmogus užsispirs nubėgti ilgą distanciją, tikslą gal ir pasieks, bet gali labai pakenkti savo kūnui. Todėl gydytojas ortopedas siūlo kritiškai vertinti norus ir galimybes. Tik po truputį didinant krūvį, galima pasiekti rezultatų.

„Mūsų kūnas linkęs į tinginystę, todėl kartais reikia perlipti per savo tingumą ir švelniai jį pakankinti“, – pataria gydytojas ortopedas.

Bėgimas yra ne tik maloni, bet ir viena saugiausių sportinių veiklų, yra įsitikinęs gyd. Bartkevičius, ir pats dažnai praktikuojantis šią sporto šaką.

„Kai buvau kiek jaunesnis, maniau, kad tai gan nuobodus sportas, bet laikui bėgant supratau, kad būtent ši sporto šaka tenkina mano besikeičiančio kūno fizinio krūvio poreikius“, – atvirauja jis.