Opinis kolitas ir Krono liga: neaišku, ko saugotis(1)
Kas sukelia lėtines, metų metus žmogų varginančias nespecificines žarnyno uždegimines ligas, pažeidžiančias žarnyną, - opinį kolitą bei Krono ligą, vis dar nėra aišku. Vienintelis patarimas, galintis turėti didžiulės įtakos susirgimo eigai, tai pajutus nerimą keliančius simptomus – pilvo skausmus, pykinimą, silpnumą, viduriavimą su kraujo ar gleivių priemaišomis, kuo anksčiau kreiptis į specialistus.
Plačiau apie opinį kolitą ir Krono ligą pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Žilvinas Šukys.
Opinis kolitas ir Krono liga vadinamos civilizacijos ligomis – kodėl?
Tai ligos, būdingos ekonomiškai išsivysčiusioms šalims. Jomis mažai sergama Afrikoje ar Azijoje, tačiau Amerikoje, Europoje skaičiai – kitokie. Tai susiję su gyvenimo būdu, globalizacija, kadangi tiek maistas, tiek cheminiai priedai, tiek gyvenimo būdas skirtingose šalyse tampa panašesni. Didžiausias sergamumas yra Skandinavijos šalyse, kur Krono ligos atvejų skaičius svyruoja nuo 7 iki 12, opinio kolito – nuo 12 iki 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Pastebėta, kad opiniu kolitu ir Krono liga dažniau serga greito maisto mėgėjai, bet mitybos ypatumai nėra pagrindinis faktorius. Manoma, kad yra tam tikra bakterija, kuri paleidžia autoimuninį mechanizmą, kai organizmas pradeda kovoti prieš savo organizmo žarnyno sienelės ląsteles ir dėl to žarna išopėja. Visi “gaudo” tą vieną iš 200 tūkst. bakterijų, bet tikslaus atsakymo, kas sukelia opinį kolitą ir Krono ligą, šiandien neturime.
Kokia situacija yra Lietuvoje?
Lietuvoje statistika panaši kaip ir Skandinavijos šalyse. Visuose mūsų šalies regionuose šių susirgimų daugėja, kadangi mitybos įpročiai tampa vakarietiški, gyvenimo tempas – didžiulis, sanitarinės-higieninės sąlygos gerėja, ir dėl to keičiasi žarnyno mikroflora. Pacientų skaičiaus didėjimas nėra dramatiškas, tačiau laipsniško augimo tendencija – akivaizdi. Ir sergama vis sunkesnėmis formomis.
Kuo pasireiškia šios ligos?
Opinis kolitas yra uždegimas su paviršiniu išopėjimu, kuris plinta nuo tiesiosios žarnos ir apima vis daugiau žarnos segmentų. Sergant opiniu kolitu klasikinis ligos pasireiškimo vaizdas - viduriavimas su kraujo priemaišomis.
Krono liga yra segmentinis kolitas, uždegimas, pakenkiantis gilesnius žarnyno sienelės sluoksnius. Jisai gali plisti ir plonojoje žarnoje, ir skrandyje, ir stemplėje, ir dvylikapirštėje žarnoje. Per fistules arba mikroskylutes uždegimas gali plisti į šlapimo pūslę arba moterims - į makštį. Ši liga yra ypač invalidizuojanti. Ja sergantys žmonės yra labai liesi, anemiški, jiems būdinga raumenų atrofija.
Didžioji šių ligų bėda tai, kad nėra visaverčio maisto pasisavinimo. Sunkios ligos atvejais taikomas gydomasis maitinimas su specialiais tirpalais, mišiniais. Dėl išsekimo pacientai tampa neįgaliais.
Šiomis ligomis serga ne tik suaugusieji?
Deja – taip. Daugiausia Krono liga serga 19-20 metų amžiaus jaunuoliai, bet daugėja ir šia liga sergančių vaikų.
Kaip diagnozuojate šias ligas – juk pykinimas ar pilvo skausmai gali pasireikšti sergant daugybe ligų?
Diagnostika pagrįsta tuo, kad reikia atmesti infekcines bei kelias kitas bakterines arba medikamentines ligas. Įvertinę klinikinius pasireiškimus – viduriavimų skaičių, svorio kritimą,
karščiavimą ir kitus, taip pat imunologinių, endoskopinių tyrimų rezultatus įvertiname ligos sunkumą ir pagal tai diferencijuotai skiriame medikamentinį gydymą. Esant efektyviam gydymui sergantieji yra darbingi, sumažėja komplikacijų - žarnyno susiaurėjimų, fistulių, kurias paskui reikia operuoti, rizika.
Koks šių ligų gydymas yra efektyviausias?
Aišku, efektyviausias yra vaistas, kuris veikia ligos priežastį, bet šiuo atveju, kaip minėjau, ji nėra žinoma. Šiandien labai stiprias pozicijas turi biologinė terapija, nes tai - šiuolaikiniai vaistai, nukreipti į ligos mechanizmą, uždegiminę kaskadą, dėl kurios išopėja žarnynas. Gydytojo paskirtus vaistus gali tekti vartoti metais. Daugeliu atvejų pasiekiamas pagerėjimas ir jisai išlaikomas.
Aišku, visada iškyla tam tikrų pavojų, nes biologinė terapija yra imunosupresinis gydymas. O kai imunitetas yra slopinamas, žmogus tampa imlesnis įvairioms infekcijoms. Todėl atskirais atvejais prieš skiriant biologinę terapiją žmones rekomenduojama skiepyti nuo pneumokokinių infekcijų, virusinių hepatitų.
Reumatoidinių ligų gydyme veiksminga biologinė terapija prieinama labai nedideliam pacientų skaičiui. Kaip yra šiuo atveju?
Gydymas biologine terapija skiriamas per Sveikatos apsaugos ministeriją ir ligonių kasas. Jį gauna tie, kam labiausiai reikia. Vakarų Europoje opinis kolitas ir Krono liga gydoma “laipteliais žemyn“: skiriama biologinė terapija, o kai pasiekiamas pagerėjimas, pereinama prie tradicinių medikamentų. Lietuvoje biologinės terapijos vaistai skiriami tik sergantiems vidutine arba sunkia ligų forma, kai tradicinis gydymas – neveiksmingas. Įdomu tai, kad sergantieji opiniu kolitu ar Krono liga dažnai kartu yra ir reumatologiniai ligoniai, tad vienu vaistu nušaunami du zuikiai.
Kaip žiūrite į pacientus, kurie ieško alternatyvių gydymosi būdų, pasitelkia į pagalbą vaistažolių arbatas ar papildus?
Visada žmonės ieško alternatyvių gydymo priemonių. Yra be galo daug firmų, kurios siūlo legalius, nelegalius papildus. Mes ne visada žinome, ko papildas vertas, bet atskirais atvejais kaip alternatyvus gydymo būdas jis yra prasmingas.
Dėkoju už atsakymus.
Susiję straipsniai
