Onkologė chemoterapeutė paaiškino apie plaukų slinkimą

Palaikydamas sergančiuosius onkologine liga sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasidalino nuotrauka, kurioje jis nusiskutęs plaukus. „Plaukų buvimas ar nebuvimas yra laikinas dalykas. Tai - tik forma“, - feisbuke rašė ministras.

Reklama

Pritardama ministrui Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja, onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė pastebi, kad dauguma inovatyvių vaistų tokiu pašaliniu reiškiniu nebepasižymi, o ir šiandieninė medicina siūlo būdų, kaip išspręsti šią estetinę-psichologinę problemą.

Ministras: pasitikėkime medikais

„Norisi palaikyti tuos, kuriems pokyčiai nėra jų pačių pasirinkimas. Solidariai su Premjeru ir visais, kurie susiduria su onkologinėmis ligomis. Linkiu stiprybės, ryžto, tikėjimo savimi ir mūsų šalies medicina, kuri daro stebuklus! Tikėjimas savo jėgomis ir pasitikėjimas profesionaliais medikais padeda įveikti sunkumus. Neabejokite tuo. Būkime vieningi, solidarūs ir padėkime vieni kitiems. Kartu sveikti lengviau!“, - socialinėje paskyroje trečiadienį rašė A. Veryga.

Nacionaliniam vėžio institutui jis pridūrė, kad savo poelgiu palaiko ne tik premjerą, bet ir visus, sergančius onkologinemis ligomis.

„Palaikymas jiems labai svarbus. Mūsų medicina daro stebuklus, tad tikėkime ir pasitikėkime medikais. Raskite jėgų ir stiprybės visi savyje, nes tai labai stiprus variklis, varomoji jėga. Ypač žinojimas kad esat svarbus artimiesiems, vaikams, kad norite matyti juos užaugusius, baigiančius mokyklą. Reguliariai tikrinkitės sveikatą, nes kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo daugiau galimybių pasveikti sėkmingai. Vėžys nebėra mirties nuosprendis šiandien. Medicina daro stebuklus. Dalyvaukite nemokamai prevencinėse programose, kurios padeda užkirsti kelią klastingoms ligoms“, - sakė A. Veryga.

Galvą slepia dėl kitų

62-ejų Mildai buvo diagnozuotas antros stadijos krūties vėžys. Po spalvinga skraiste nuskustą galvą slepianti moteris plačiai šypsosi ir tikina, kad plaukų netekimas jai buvo menkiausia bėda.

„Iš anksčiau žinojau, kad onkologiniams pacientams slenka plaukai, tad tai manęs negąsdino. Kai atėjo metas nuskusti plaukus, vyras man ir sako – jei tau bus nuo to geriau, nusiskusiu ir aš. Tada atvažiavo dukra ir sako tą patį – mama, galiu prisijungti ir visi trys tokie būsim. Nudžiugau tokiu šeimos palaikymu, bet tikrai atsisakiau“, - mena NVI koridoriuose sutikta pacientė.

Plačia šypsena pasipuošusi moteris sako, kad sunkiausia buvo susitaikyti su aplinkinių reakcija.

„Vėliau mane gal kiek nustebino aplinkinių reakcija – pats nematai, kaip atrodai, tačiau matai kitų veidus, reakcijas. Tikrai buvo tokių, kurie į mane su plika galva žiūrėjo jau vos ne kaip į mirusį žmogų. Bet juk čia tik plaukai ir tai laikina! Tad galvą šiandien dengiu ne dėl savęs, o dėl kitų žmonių“, - pripažįsta Milda.

Moteris pasakojo, kad net artimi žmonės greta vėžio paciento jaučiasi nejaukiai, nežino, kaip ir apie ką kalbėti: „Manęs nedrąsiai paklausdavo, ar gali pasidomėti, kaip aš jaučiuosi. Žinoma! Aš jaučiuosi gerai ir vėžio diagnozės neslepiu. Kaime, kuriame gyvenu, apie mane žino visi. Vėžys juk ne užkrečiama liga. Man užuojautos reikėdavo tik labai sunkiais momentais, kai ta paprasta frazė „pakentėk, viskas bus gerai“ tikrai turėdavo prasmę ir efektą. O kone visą likusį laiką aš buvau tokia pati kaip ir visi kiti“.

Svarbu kalbėti apie inovatyvų gydymą

Chemoterapijos skyriaus vedėja, onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė pasakojo, kad plaukų netekimas – alopecija - būna klasikinės, „senosios“ chemoterapijos metu, o dauguma inovatyvių vaistų (tiek taikinių terapija ar imunoterapija) tokiu pašaliniu reiškiniu nepasižymi.

„Plaukų slinkimas išties daugumai besigydanačiųjų chemoterapija šiandien kelia baimę. Neretai tenka susidurti su manančiais „negalvoju dėl vėmimo ar kitų pašalinių reiškinių, negalvoju, kad chemoterapija man labai svarbi, nes pagerins būsimos operacijos rezultatus, bet bijau dėl slenkančių plaukų“. Tai ypač aktualu moterims – psichologinis pasikeitusios savęs priėmimas, savirealizacijos socialinėje, profesinėje aplinkoje pokyčiai. O ir mūsų visuomenėje išvydus žinomą žmogų be plaukų dažnai prasideda spekuliacijos apie galimą sunkią ligą. Visgi požiūris į sergantįjį onkologinę liga, deja, dar skiriasi nuo požiūrio į sergantįjį kita lėtine, pilnai nepagydoma liga, pvz. cukriniu diabetu ar kita “, - kalbėjo gydytoja.

Žiūrint iš onkologo chemoterapeuto pozicijos, besigydančiam chemoterapija onkologiniam pacientui ir jo sveikatai labai svarbūs yra tie šalutiniai reiškiniai, kai gresia bendros būklės blogėjimas, reikia stacionarinio gydymo, t.y. sutrinka pagrindinių gyvybinių funkcijų darbas: kraujo rodiklių blogėjimas, inkstų, kepenų funkcijos blogėjimas, kardiotoksiškumas ir t.t.

„Jeigu kalbam tik apie plaukų slinkimo problemą, tai toks požiūris yra labai siauras, nes šiandien pasaulis siūlo būdų, kaip spręsti šią estetinę bėdą, pradedant specialiais šaldymo aparatais, perukais, įv. galvos apdangalais ir baigiant galvos odos tatuiruotėmis. Juk ir Lietuvoje yra garsių moterų, kurios aprašė savo ligą, plaukų slinkimą ir mokėjo iš to pasijuokti, tai priimti su šypsena. Mediciniu požiūriu, plaukų slinkimas nėra didelė problema, tai laikinas šalutinis padarinys, tačiau neneigiame, kad estetinė išvaizda, pasitenkinimas savo išore yra svarbus veiksnys gerai savijautai“, - pabrėžė pašnekovė.

Tiek užsienio vėžio centruose, tiek NVI pacientui pageidaujant yra teikiama paslauga, kai naudojami šaldomieji perukai – šios aparatūros pagalba dėl šaldomojo poveikio stabdomas cirkuliuojančios chemoterapijos patekimas į plauko šaknį, taip plaukai apsaugomi nuo slinkimo.

„Šis būdas veikia apie 40 proc. pacientų – tik kas 3-4 moteris pajunta žymiai silpnesnį plaukų slinkimą, bet ji galiausiai išsaugo plaukus. Dabar chemoterapiją gaunantys žmonės yra dirbantys, jie keliauja, atostogauja ir dažniausiai gyvena įprastinį gyvenimą, yra socialiai aktyvūs ir nori gražiai atrodyti, o šiuolaikinė medicina jiems gali padėti, beje, chemoterapiją gaunantis ligonis, jeigu tik pageidauja, NVI gauna ir psichologinę pagalbą, stengiamasi, kad ligonis nepasiliktų vienas su savo problemomis gydymosi metu“, - kalbėjo B. Brasiūnienė.

Gydytoja tęsė, kad visgi esmė, apie ką reikėtų kalbėti ir ką norėtųsi akcentuoti, yra ne chemoterapijos sukelta alopecija, o inovatyvių vaistų prieinamumas.

„Kaip pagreitinti ir pagerinti visus procesus, kad naujausi vaistai mūsų ligonius pasiektų kuo greičiau, kai tik jie registruojami Europoje. O šalutinės gydymo rekacijos, tokios kaip plaukų slinkimas, yra svarbios paciento gyvenimo kokybei, tačiau negali užtušuoti esminių onkologinio pacientų gydymo problemų. Efektyviau sprendžiant inovatyvių vaistų prieinamumo problemas, mažės ir rūpesčio dėl plaukų slinkimo, nes, kaip minėjau, naujausi vaistai neturi toksiškumo plaukams. Labai norėtųsi, kad tokios akcijos padėtų spręsti esmines onkologinio paciento problemas“, - reziumavo gydytoja.

Kokią pagalba teikia NVI

Psichologinę pagalbą onkologiniams pacientams NVI teikia psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai, taip pat dvasininkai ir savanoriai. Aktyviai bendradarbiaujama su POLA organizacija, Psichosocialinės Onkologijos Asociacija ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis bei mokymo įstaigomis – NVI atlieka praktiką psichologijos ir menų terapijos studentai, psichiatrijos rezidentai, vykdomi tokie psichosocialiniai projektai kaip biblioterapija (pacientų bibliotekėlės kiekviename skyriuje), Paciento mokykla, Menas sveikatai ir kt.

Visi specialistai, dirbantys NVI ir teikiantys psichologinę pagalbą onkologiniams pacientams, turi specifinių žinių ir įgūdžių psichoonkologijos srityje. NVI vystoma mokslinė mokomoji psichoonkologijos srities veikla. NVI psichoonkologijos specialistai nuolat tobulinasi konferencijose, seminaruose ir mokymuose ir kelia kvalifikacijos įgūdžius, todėl onkologiniams pacientams taikomi naujausi, moksliniais tyrimais paremti psichologinės pagalbos metodai, tokie kaip į prasmę orientuota psichoterapija, relaksacijos mokymai, grupinė terapija ir kiti.

Kiekvienas į NVI kliniką patekęs pacientas kiekvienos hospitalizacijos metu pirmiausiai užpildo Distreso Termometro (DT) klausimyną. Jei pacientas DT 10 balų skalėje nurodo, kad jo jaučiamas distresas yra 7 balai ir aukščiau, jam iš karto suteikiama psichologinė pagalba. NVI psichologas, psichiatras, socialinis darbuotojas ar dvasininkas gali būti iškviečiamas pačiam ligoniui pageidaujant. Jei slaugytoja ar gydytojas, įvertinę paciento būklę, pastebi, kad dominuoja tokie simptomai kaip nerimas, susijaudinimas, neviltis, liūdesys, nenoras bendrauti, nemiga ar kiti, pacientui pasiūloma onkopsichologinė konsultacija. Pacientui sutikus, iškviečiamas NVI psichologas ar psichiatras.

Psichosocialinę pagalbą pacientams NVI teikia panaudodama ir vidinius, ir papildomus resursus. Psichologinę pagalbą pacientai gali gauti tiek besigydant ligoninėje, tiek ambulatoriškai. Pagalbą pacientams teikia trys psichologai, psichiatras ir du socialiniai darbuotojai. Esant dvasinės pagalbos poreikiui, kreipiamasi į NVI kapelioną. Be to, NVI nuolat stažuojasi psichiatrijos rezidentai ir psichologijos studentai. Nuo 2015 metų NVI organizuojamos dailės terapijos, muzikos terapijos grupės, kurias veda meno terapijos magistrantai. Taip pat reguliariai vyksta psichologinės paramos grupių užsiėmimai.