Nuolatinis stresas silpnina atmintį
Naujausio Ajovos universiteto mokslininkų tyrimo duomenimis, egzistuoja potencialus ryšys tarp streso hormonų ir trumpalaikės atminties: didelis kortizolio (natūralaus atpalaiduojančio hormono, išsiskiriančio streso metu) kiekis kraujyje gali lemti trumpalaikės atminties sutrikimus vyresniame amžiuje, skelbia sciencedaily.com.
Trumpalaikiai kortizolio kiekio padidėjimai organizmui yra itin svarbūs norint išlikti. Šis hormonas mūsų organizme atlieka ne vieną funkciją: skatina gliukozės išskyrimą, stimuliuoja simpatinės nervų sistemos atsaką į stresines situacijas ir kt. Visgi, jei padidėjęs kortizolio kiekis laikosi ilgą laiką – taip būna kai žmogus nuolatos patiria stresą darbe, spaudimą šeimoje ir pan. – tai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai: gali atsirasti virškinimo problemos, kamuoti nerimas, aukštas kraujo spaudimas.
Mokslininkų komanda iš Ajovos universiteto pabandė susieti padidėjusį kortizolio kiekį su laipsnišku smegenų prefrontalinės žievės sinapsių mažėjimu. Prefrontalinė žievė kaip tik yra atsakinga už trumpalaikių atsiminimų saugojimą, o sinapsės yra ryšiai, kurių dėka mes gebame priimti, apdoroti, išsaugoti ir atgaminti informaciją. Mokslininkų teigimu, žmogui senstant vis pasikartojantis arba ilgalaikis kortizolio kiekio kraujyje padidėjimas lemia laipsnišką sinapsių nykimą. Tyrimo autorių teigimu, trumpalaikės atminties sutrikimai, kuriuos lemia streso hormonai, pasireiškia sulaukus maždaug 65 metų amžiaus.
„Mes tikime, jog streso hormonai daro įtaką žmogaus smegenų veiklai. Tai – kaip akmuo ant jūros kranto. Metai po metų jis dūlėja, kol, galiausiai, pranyksta visai“, – teigia tyrimo autorius profesorius Jason Radley.
Atliekant tyrimą į pagalbą buvo pasitelktos laboratorinės žiurkės: mokslininkai lygino 21 mėnesio sulaukusių žiurkių trumpalaikės atminties rodiklius su 4 mėnesių amžiaus žiurkių rodikliais. Žiurkių amžių lyginant su žmonių metais, tai turėtų būti maždaug 65 ir 20 metų. Žiurkės buvo skirstomos į grupes pagal kortikosterono – hormono, panašaus į kortizolį – kiekį organizme. Po to žiurkės buvo patalpintos labirinte, kur, naudodamosi savo trumpalaike atmintimi, turėjo prisiminti kelią iki maisto.
Nepaisant to, kad visų tyrime dalyvavusių žiurkių atmintis kiek suprastėdavo, praėjus didesniam laiko tarpui tarp pirmo ir antro bėgimo, vyresnio amžiaus žiurkės su didesniu kortikosterono kiekiu kraujyje užduotį atliko ženkliai prasčiau nei 21 mėnesio amžiaus žiurkės su mažesniu kortikosterono kiekiu.
Seniau atliktais tyrimais įrodytas panašus kortizolio poveikis kitiems smegenų regionams, tačiau šis – pirmasis, kuriame visas dėmesys skiriamas prefrontalinės žievės ir streso hormono sąveikai. Pirminiai tyrimo duomenys patvirtini mokslininkų spėjimus: kortizolis išties turi įtakos trumpalaikės atminties prastėjimui vyresniame amžiuje. Tačiau tyrėjai teigia, jog nuogąstauti neverta: egzistuoja medicininės priemonės, padedančios mažinti kortizolio kiekį kraujyje. Tiesiog verta atkreipti dėmesį į tai, kad stresas kenkia ne tik mūsų emocinei būsenai esamuoju laiku, bet gali lemti ir atminties sutrikimus senatvėje.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.
Susiję straipsniai
