Sekmadienis, 2024.06.16
Reklama

Nuo pradinio danties pažeidimo iki didžiulės skylės – tik 6 mėnesiai(1)

Jurgita Šybaitė | 2011-08-24 23:45:56

Skylutei atsirasti reikia nei daug, nei mažai: mikroorganizmų, angliavandenių, danties ir laiko. Kiekvienas žmogus be išimties visus šiuos faktorius turi. Burnoje gyvena milijonai mikrobų, kasdien jie su maistu gauna angliavandenių, kuriuos per labai trumpą laiką suskaido iki rūgščių.

Rūgštys burnoje tirpina kietuosius danties audinius, kristalus, ir ištirpusi danties dalis vadinama skylute (kariesu, ėduonimi). Ėduonis yra liga. Taip išeitų, kad kiekvienas be išimties turėtumėme nuolat sirgti ėduonimi, bet juk taip nėra. Kodėl?  Skylutė atsiranda, kai visi minėtieji faktoriai veikia kartu ir vienu metu. Kiekvienas iš mūsų gali sukurti sąlygas jiems veikti kartu, t.y. nesilaikydamas burnos higienos taisyklių ar į burnos higieną žiūrėdamas atmestinai. Lygiai taip pat kiekvienas galime valdyti burnoje vykstančius procesus ir džiaugtis sveika ir gražia šypsena. Burnos ligų profilaktika kaip tik nukreipta į mokymą, kaip šiuos  procesus tinamai ir tikslingai valdyti.

Tad ką reikia daryti? Mikroorganizmai neišnaikinami, angliavandeniai racionui būtini, dantis daugiau ar mažiau turime visi. Belieka kliudyti jų sąveikai.  Tai apima tinkamą ir taisyklingą burnos higieną, tinkamai parinktas priemones, mitybos išmanymą.

Dantų pasta: su fluoru ar be?

Dantims išvalyti reikia: noro, laiko, žinių, dantų šepetėlio bei pastos. Šepetėlis būtinai turi būti minkštas (ant pakuotės žymima soft (angl.) / soupule (pranc.), keičiamas kas 3-4 mėnesius ar dažniau. Pasta parenkama atsižvelgiant į individualią burnos situaciją, bet būtinai turi būti su fluoru ar jo dariniais.

Šiuo metu itin populiarūs ekologiški produktai, be cheminių priedų. Taip, fluoras yra cheminis preparatas, naudojamas ne pagal paskirtį ar itin dideliais kiekiais gali būti toksiškas, bet dantų pastose jis yra būtinas. Fluoras pastose pasaulyje naudojamas nuo 1970 m (Lietuvoje, beje , dar tik apie 20 metų), kas lėmė ženklų ėduonies sumažėjimą.

Dantų pasta be fluoro padės tik mechaniškai nuvalyti dantis, bet neatliks jokios cheminės funkcijos, t. y. negrąžins prarastų cheminių dalelių į danties audinį. Tol, kol dantų pasta nėra valgoma, nuryjama ir kitaip perdozuojama, ji nekelia jokios grėsmės. O fluoro nauda yra didžiulė ir įrodyta daugybės ilgalaikių mokslinių studijų. Tik su fluoro, kalcio ir kitų mineralų pagalba rūgščių paveikti dantys gali atsistatyti, t.y. sustabdyti skylutės pradžią (remineralizuotis). Todėl renkantis dantų pastą, reikalinga atkreipti dėmesį  į fluoro kiekį: pakuotėje jis žymimas procentais arba ppm (parts per million). Suaugusiam žmogui reikėtų ne mažesnės nei  1100 ppm fluoro dozės, pageidautina ir daugiau (paprastai 1500 ppm arba atitinkamai 0,32%).

Klaipėdoje  ir pajūrio krašte fluoro vandenyje yra daugiau. Tačiau  pastą reikia rinktis vis vien su fluoru, bet mažesniu jo kiekiu, 1100 ppm., jos nenuryti ir gerai išskalauti burną. Jei nededame pastos trim sluoksniais ir jos nevalgome, organizmui žalos nėra.

Reikia atkreipti dėmesį, kad fluoro daugiau ir arbatoje. Pasta vis vien turi būti su fluoru, nes kol ji veikia tik vietiškai burnoje, t.y. nenuryjama, tol fluorozės būti negali. Fluorozę sukelia fluoras, patekęs į organizmo vidų.

Kaip valytis dantis?

Turint šepetėlį, pastą, reikalinga taisyklingai valytis dantis. Būtina mokėti tinkamais judesiais nuvalyti apnašą, kadangi greitas, nekokybiškas ir netaisyklingas dantų valymas yra labiau skirtas burnos kvapui pagerinti, bet ne dantims nuvalyti. Dantys turi būti valomi švelniais šluojamaisiais judesiais, neskubant ir ne trumpiau nei 2 minutes. Nuvalomi turi būti visi dantų paviršiai, liežuvis, švelniai nubraukiamos dantenos. Valoma ne rečiau nei 2 kartus per dieną, vakare po valymo turėtų būti negeriama ir nevalgoma.

Kasdien būtinas tarpdančių išvalymas tarpdančių siūlu ar tarpdančių šepetėliais. Šepetėlio šereliai yra per stambūs, jog įlįstų į tarpdantį, todėl jei nenaudojama tarpdančių valymo priemonė, tarpdančiai lieka išvis neišvalyti. Tuomet čia kaupiasi apnašos, kietėja ir virsta akmenimis. Taip prasideda dantų kariesas ir kitos dantų ir apydančio ligos.

Jurgita Šybaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Taisyklingų valymo judesių reikėtų mokytis iš savo odontologo ar burnos higienisto. Jis, atsižvelgdamas i dantų bei burnos būklę, parenka individualias priemones, paaiškina ir parodo, paskiria, jei reikia, papildomų priemonių (skalavimo skystį, fluoro preparatus, mineralų). Apie valymo judesius gausu informacijos internete (vaizdo įrašų ir paveikslėlių).

Kokią įtaką dantims turi mityba

Mityba vaidina svarbų vaidmenį dantų ligų susidarymui. Kaip tai veikia? Mes valgome: beveik visas maistas turi termiškai bei chemiškai apdorotų angliavandenių ir  burnoje yra lengvai bei labai greitai suskaidomas. Angliavandeniai yra ne tik saldainiai, tai yra beveik viskas, ką kasdien valgome: kepiniai, krakmolas, cukrūs, padažai, vaisiai... Kai visa tai mikroorganizmai skaido iki rūgščių, rūgštys sąveikauja su danties paviršiumi ir atima iš jo mineralus (tai vadinama demineralizacija). Jei seilėse yra pakankamai laisvų mineralų, daugiausia  iš dantų pastos, tuomet prarasti mineralai yra grąžinami į danties struktūrą (remineralizacija).

Šis procesas  nepertraukiamai vyksta  kiekviena kartą, kai valgome ar geriame (gėrimuose yra cukraus!!!). Vadinasi, jei nuolat ką nors užkandžiaujame, mūsų dantys nuolat demineralizuojami, jei užtenka mineralų seilėse – ir nuolat remineralizuojami. Esant šiam balansui, skylutė nesusidarys. Bet beveik visada mineralų pritrūkstama arba nespėjama remineralizuoti, ir skylutė susidaro. Todėl mityba turėtų būti taisyklinga: valgyti reguliariai, neužkandžiauti, stengtis užkandžius ir desertus suvalgyti  ar saldžius gėrimus išgerti  pagrindinio valgio metu. Tuojau pat po valgio kramtyti becukrę kramtomąją gumą, kuri neutralizuoja susidariusias rūgštis, kol jos nepradėjo tirpinti dantų, arba išskalauti burną stikline vandens. Vanduo išplauna iš burnos tiek rūgštis, tiek likusį maistą.

Prisiminkime: pakanka keleto dienų blogos dantų priežiūros, ir prasideda negrįžtamas dantų struktūros pakitimas (gedimas), kuris tik progresuoja, tik didėja, o ne mažėja. Grįžtamas procesas yra danties demineralizacija, kai kristalai išeina iš paviršinio dantų sluoksnio. Kai mineralų netenka gilesni dantų sluoksniai, skylutė progresuoja, didėja ir gali pasiekti nervą. Nuo pradinio danties pažeidimo iki didžiulės skylės tereikia 6 mėnesių...

Sveikų dantų atmintinė kiekvienam:

  1. Valykite dantis ryte ir vakare kasdien.
  2. Naudokite minkštą dantų šepetėlį ir jį keiskite reguliariai.
  3. Naudokite pastą su fluoru (vaikams – pagal amžiaus grupes).
  4. Valykite tarpdančius.
  5. Valykite liežuvį.
  6. Reguliariai lankykitės pas burnos higienistą.
  7. Susigydykite esančius pažeidimus.
  8. Atsistatykite netektus dantis.
  9. Maitinkitės taisyklingai.
  10. Nerūkykite!!! Rūkymas užtikrina lėtą ir neskausmingą dantų netekimą.

Jurgita Šybaitė,

gydytoja odontologė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: Dantys
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Augant kraujo donorų aktyvumui, donacijų skaičius padidėjo beveik 8 tūkstančiais
Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams,...
Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į...
Grilyje kepta mėsa: kaip ja mėgautis saugiai
Šilti orai kiekvieną mūsų skatina praleisti kuo daugiau laiko gryname ore, nesvarbu, ar tai būtų piknikas jaukiame namų...
Modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nugaros smegenų stimuliacija
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pradėtas taikyti modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nuga...
Kriolipolizė: modernus būdas kovoti su riebalais
Kiekvienas iš mūsų svajoja apie idealią kūno formą, tačiau ne visada pasiekiame norimus rezultatus per mitybą ar sportą....
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų