Trečiadienis, 2024.02.21
Reklama

Nugaros skausmą gali sukelti ir įtampa darbe

medcentras.lt | Šaltinis: vlmedicina | 2017-03-10 09:33:31

Atsiradus ūmiam nugaros skausmui, dažniausiai baiminamės stuburo disko išvaržos, bet Medicinos diagnostikos ir gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos, manualinės terapijos gydytojas neurologas Laimutis Juozas Kacienas teigia, kad nugaros skausmo priežasčių reikia ieškoti giliau.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

„Nugaros skausmo nereikėtų tapatinti vien su stuburo skausmu. Dažnai į šią problemą žiūrima pernelyg siaurai. Juosmeninės dalies skausmas dažniausiai atspindi įtampą ir patiriamą stresą. Šį sąryšį labai gerai iliustruoja mūsų augintiniai – šuns pyktį išduoda ant juosmeninės dalies ir keteros pasišiaušęs kailis. Žmogaus pykčio ir įtampos receptoriai taip pat veikia nugaroje. Suaktyvėjus apsauginei reakcijai, mes mobilizuojamės, įsitempiame. Deja, daugelis jaučiame nuolatinį stresą: bandome pirmauti darbe, nuolat keliame gyvenimo standarto kartelę, stengiamės būti rūpestingi tėvai, aktyviai leisti laisvalaikį. Nei galva, nei kūnas neturi kada atsipalaiduoti, todėl raumenis sukausto spazmai. Galiausiai visa psichinė įtampa pasireiškia nugaros skausmu. Jei norime turėti sveiką nugarą, visų pirma privalome rasti vidinę pusiausvyrą, mažinti stresą, lėtinti tempą ir labiau mėgautis gyvenimu“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas L. J. Kacienas.

Užsitęsusi depresija taip pat gali pasireikšti nugaros skausmu. Ir atvirkščiai, ilgus metus kankinantis lėtinis nugaros skausmas gali privesti prie depresijos. Todėl ilgametę praktiką fizinės medicinos srityje turintis gydytojas L. J. Kacienas rekomenduoja ilgai nelaukti ir kreiptis į specialistą, jei nugaros skausmas nepraeina per keletą dienų arba nuolat pasikartoja. Jeigu skausmas yra labai ūmus ir pasireiškia galūnių jutimų sutrikimu, tirpimu, tempimu, „skruzdėlyčių bėgiojimu“ ar jėgos sumažėjimu, į medikus reikėtų kreiptis nedelsiant.

Laimutis Juozas Kacienas. Asmeninio archyvo nuotr.

Pažinkime savo fiziologiją

„Labai gerai, kad judrus gyvenimo būdas tapo mada. Tačiau to neužtenka. Antras žingsnis turėtų būti savo fiziologijos pažinimas. Jau nuo mažens kūno kultūros pamokose vaikai turėtų būti mokomi fiziologiškai taisyklingos stovėsenos, sėdėsenos, kūno nežalojančių judesių sportuojant. Tai daug svarbiau nei siekti normatyvų“, – pabrėžė gydytojas L. J. Kacienas. Biomechanikos dėsnius vaikams galima būtų paaiškinti net ir kaladėlių ar kompiuterinio žaidimo pagalba, priklausomai nuo jų amžiaus. Pavyzdžiui, dėl į vieną pusę nuolat palenktos galvos gali kilti ne kaklo ar peties, bet nugaros juosmeninės dalies skausmas, sėdint pasikišus vieną koją, ilgainiui susiformuoja stuburo iškrypimas, o dėl įpročio žaisti mobiliuoju telefonu kaklas būna įtemptas beveik visą dieną. Sąmoningumas ir žinojimas padės atsakingiau elgtis su savo kūnu ir išvengti nugaros skausmų.

Taisyklinga padėtis miegant taip pat labai svarbu, nes tuomet raumenys atsistato, prisipildo energijos. Jeigu naktį raumenys įsitempę dėl per aukštos pagalvės ar per minkšto čiužinio, ilgainiui atsiras nugaros skausmų.

Atsibudus reikėtų gerai pasirąžyti, pramankštinti visus sąnarius, atlikti keletą tempimo pratimų ir taip pasiruošti dienai. Rytinė skuba ir stresas, kad nespėsite, vėlgi sukelia kaklo, juosmeninės dalies įtampą, todėl geriau atsikelti ankstėliau ir skirti sau daugiau laiko.

Dieną, ypač jei dirbame statišką darbą, reikėtų kas valandą prasivaikščioti, pasirąžyti, atpalaiduoti pečius, pailsinti akis. Kėdė turėtų būti patogi, stalo paviršius tokiame aukštyje, kad remiantis alkūnėmis nugara nesulinktų, kompiuterio ekranas – akių aukštyje, kad nereikėtų nulenkti galvos ir įtempti kaklo raumenų.

Vaikams, paaugliams su silpnai išvystytais nugaros raumenimis labai naudinga kasdien atlikti keletą pratimų ant gimnastikos kamuolio ar bent jau pasėdėti ant jo. Tokia paprasta priemonė stiprina nugaros raumenukus ir ištaiso laikyseną, mokomasi išlaikyti balansą.

Įtemptas pilvukas sėdint, stovint ar vaikštant ne tik gražina laikyseną, bet ir panaikina dalį nugaros apkrovos. Jei įmanoma, reikėtų naudoti ergonomiškus baldus ir prietaisus, kad kuo ilgiau būtų išlaikyta fiziologiškai taisyklinga padėtis.

Kaip sportuojant nepakenkti sveikatai

„Fizinis krūvis normalizuoja visų raumenų tonusą, todėl kasdienė mankšta ir judėjimas reikalingi kiekvienam. Tačiau kai kuriems savo pacientams sakau – mažinkite fizinį krūvį. Jei ryte jaučiate skausmą, raumenys nespėja per naktį atsigauti, vadinasi, krūvis yra per didelis arba tiesiog netaisyklingai sportuojate“, – patarė gydytojas L. J. Kacienas. Pažvelgę į paupiu ar parke bėgiojančius žmones dažnu atveju galime išvysti, kad jie juda netaisyklingai, per greitai, pernelyg apkrauna sąnarius, netaisyklingai kvėpuoja. Tas pats ir sporto klubuose – norint saugiai sportuoti, treniruokliai turi būti sureguliuoti individualiai, žmogus turi taisyklingai atlikti judesius, tik tuomet tai bus naudinga organizmui.

„Labai svarbu, kad nugaros problemų (disko išvaržų, sąnarių problemų, stuburo iškrypimų) turintys žmonės sportuotų pagal jiems profesionalaus gydytojo, o ne trenerio sudarytą programą. Priešingu atveju kai kurie pratimai ne tik nepadės gyti, bet netgi gali paaštrinti problemas“, – atkreipė dėmesį gydytojas.

Jei raumenys lyg sumedėję, užsispazmavę, labai gerai padeda pirtis, sūkurinė vonia. Šiluma skatina kraujo mikrocirkuliaciją, vyksta greitesnė deguonies apytaka, raumuo atsipalaiduoja, tampa elastingesnis. Tačiau jeigu po pirties sušalsite, raumenys vėl įsitemps, nes šaltis skatina jų įsitempimą ir spazmus.

Modernios diagnostikos priemonės leidžia tiksliai nustatyti skausmo šaltinį

„Pirmiausia pacientas apžiūrimas, apčiupinėjamas, išklausoma jo nusiskundimų, įvertinami funkciniai pajėgumai. Taip gydytojas, dažniausiai neurologas, nustato galimą nugaros skausmo priežastį – stuburo nestabilumą, raumenų spazmus, smulkiųjų sąnarių pažeidimus, neurologinį deficitą, išnykusius refleksus, sumažėjusią raumenų jėgą, raumens atrofiją, hipertrofiją ar kt. Tiksliai diagnozuoti nugaros skausmus, identifikuoti pažeistą vietą ir nustatyti ligos stadiją padeda šiuolaikinės technologijos – rentgeno aparatai, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, elektromiogramos. Jomis galima nustatyti net kuri nervinė šaknelė yra pažeista“, – apie savo darbą pasakojo gydytojas L. J. Kacienas.

Atsižvelgus į diagnozę, skiriamas gydymas. Dažnai jis būna kompleksinis – skatinama nervo regeneracija, malšinamas uždegimas, mažinami spazmai, stengiamasi atkurti funkcijos nepakankamumą.

Pacientui gali būti atliekamos gydomosios vandens, fizioterapijos procedūros, kineziterapija, mioskeletinė, manualinė, trakcinė terapijos, refleksoterapija ir daug kitų procedūrų.

„Jei reikia stiprinti raumenį, skiriame kineziterapiją, esant raumens kontraktūrai, kai raumuo dėl spazmo nebegali susitraukti, skiriame šildomąsias procedūras, vertikalias vonias, povandeninius masažus. Raumenų įtampą gerai pašalina fango parafino aplikacijos. Be abejonės, puiki priemonė yra masažai, stiprinantys raumenis arba, atvirkščiai, atpalaiduojantys, priklausomai nuo to, ar raumuo pernelyg suglebęs, ar užspazmuotas. Taip pat gali būti taikoma elektros stimuliacija, kuri nuskausmina ir pagerina mikrocirkuliaciją audiniuose. Taip galime priverstinai treniruoti denervuotą raumenį, kai jo nebepasiekia nervinis impulsas. Stimuliuodami raumenį išlaikome jo masę, neleidžiame atrofuotis, o B grupės vitaminais ir plečiamaisiais vaistais bandome atkurti nervo funkciją. Jei jau yra disko išvarža, to mechaninio poslinkio terapijos metodais nepašalinsime, bet judesius galime padaryti laisvesnius ir taip sumažinti nervo šaknelės užspaudimą, kad ji nesunyktų. Priežastys, dėl kurių patiriame nugaros skausmą, kiekvienu atveju yra skirtingos, todėl reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju reabilitologu, kuris sudarys konkrečiam pacientui pritaikytą programą“, – sakė gydytojas L. J. Kacienas.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Tymus galima suvaldyti skiepais
Tymai – itin užkrečiama virusinė infekcinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu. Vienas tymais sergantis asmuo gali...
Virškinamojo trakto vėžys – nereta diagnozė jaunam žmogui: kada nereikėtų delsti?
Šiomis dienomis gydytojų jau nebestebina, kai, pavyzdžiui, vos 30-ies sulaukusiam pacientui tenka diagnozuoti virškinamo...
Pyragas be miltų ir cukraus: išsikepkite sveikatai palankų braunį
Jei po pietų užsimanote ko nors saldaus, nebūtina traukti iš spintelių miltų ir cukraus – patikėkite, gardų pyragą...
Anestezija – tik gilus miegas ar sudėtinga medicininė procedūra?
Anestezija – tai dirbtinai sukelta būsena, kurios metu pacientui nepatiriant skausmo ar kitų nemalonių jutimų gali...
Nepamainomos medžiagos augančio vaiko intelektui ir nervų sistemai
Kaip galima prisidėti prie geresnio vaiko intelekto koeficiento ir pažintinių gebėjimų? Pasak Vilniaus universiteto prof...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų