Neurodegeneracinių ligų kaltininkės – žarnyne gyvenančios bakterijos

Mokslininkai iš Luisvilio universiteto (The University of Louisville) praneša, kad paskutiniai tyrimai patvirtina, jog neurodegeneracinių ligų atsiradimui didelę reikšmę turi žarnyno mikroflora, – rašo upi.com.

Reklama

Neurodegeneracinės ligos (Alzheimerio liga, Parkinsono liga, Huntingtono liga, amiotrofinė lateralinė sklerozė-ALS) – tai lėtinės ligos, pažeidžiančios smegenų nervines ląsteles ir pasireiškiančios atminties, kalbos, suvokimo, elgsenos, judėjimo sutrikimais. Jos turi panašius ląstelinius ir molekulinius išsivystymo mechanizmus, tokius kaip baltymų sukibimas ir intarpų susidarymas. Išskirtinis neurodegeneracinių ligų požymis – įprastinės baltymų formos pakitimas. Gali susidaryti netvarkingos, amorfinės sankaupos, tačiau būdingiausios – amiloidinės fibrilės. Blogiausia, kad nepaisant daugybės hipotezių, net 90 proc. atvejų neįmanoma paaiškinti, kas nulemia šių ligų išsivystymą.

Luisvilio universitete atlikta studija, publikuota žurnale „Scientific Reports“, mokslininkams atskleidė, kad minėtų susirgimų kilmė galėtų būti žarnyno bakterijų produkuojami proteinai, savo struktūra nedaug tesiskiriantys nuo smegenyse randamų baltymų. Tyrėjai išsiaiškino, kad jų buvimas skatina alfa sinukleino (presinapsinio baltymo, kuris yra pagrindinė Lewy kūnelių dalis) sankaupų susidarymą. Lewy kūneliai randami skirtingose Parkinsono liga sirgusiųjų smegenų srityse.

E.coli bakterijų kolonijos buvo tirtos su žiurkėmis. Kontrolinei grupei duota bakterijų, negalinčių gaminti amiloidinių proteinų, antrai grupei – pajėgių juos gaminti. Pastarojoje stebėtas žiurkių smegenyse prasidedantis uždegiminis atsakas.

„Nauja studija rodo, kad žarnyno bakterijų gaminami baltymai yra linkę nusėsti smegenyse ir gali būti inicijuojantis veiksnys Alzheimerio, Parkinsono ligų bei ALS patogenezėje. Tai yra itin svarbu, nes retai šių ligų atvejus galime paaiškinti paveldimumo dėsniais, kurių negalime pakeisti, dažniausiai ligos priežastis, taigi ir būdas, kaip su ja kovoti, lieka neaiškūs. Tačiau turime labai daug potencialių gydymo metodų, kurie veikia bakterijas, gyvenančias mūsų nosyje, burnoje ir žarnyne“, – pranešime spaudai komentavo tyrimo autorius Robert P. Friedland.