Sekmadienis, 2024.05.19
Reklama

Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui

Kauno klinikų informacija | Šaltinis: vlmedicina | 2024-04-19 13:42:52

Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Šiuo metu daug dėmesio teikiama žarnyno mikroflorai ir vitaminui D.

Ieva Stakaitienė, prof. Rasa Ugenskienė, prof. Brigita Gradauskienė, Daina Bastytė
Ieva Stakaitienė, prof. Rasa Ugenskienė, prof. Brigita Gradauskienė, Daina Bastytė / Kauno klinikų nuotr.

„Vitaminas D ilgą laiką buvo žinomas tik kaip riebaluose tirpus vitaminas, kurio pagrindinė funkcija – kalcio ir fosforo apykaitos reguliavimas. Tačiau paskutiniu metu daugėja įrodymų, kad šis vitaminas – svarbus imuninės sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, odos ir raumenų funkcijoms, taip pat ląstelių augimui ir daugeliui kitų biologinių procesų“, – teigia dr. Laura Tamašauskienė, Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vyresnioji mokslo darbuotoja.

Į žmogaus organizmą vitaminas D patenka per odą veikiant saulei arba per žarnyną su maistu. „Vitamino D yra riebioje žuvyje, kepenyse, mėsoje (ypatingai subproduktuose) ir kiaušinio trynyje. Visgi tam, kad būtų užtikrintas pakankamas vitamino D kiekis, reikalinga suvalgyti nemažą šių produktų kiekį“, – sako gydytoja.

Ji aiškina, kad vitamino D aktyvi forma veikia per vitamino D receptorius, kurių randama įvairių audinių ląstelėse, taip pat ir ant imuninės sistemos ląstelių. Vitamino D receptorių genetiniai variantai gali turėti įtakos vitamino D kiekiui bei lemti alerginių ligų išsivystymo riziką.

„Vitamino D trūkumas dažnai stebimas žmonėms, gyvenantiems šiaurinio klimato sąlygomis. Tačiau net ir buvimas saulėje neužtikrina pakankamos vitamino D sintezės. Ją lemia saulės intensyvumas, atviros odos plotas, buvimo saulėje laikas, saulės zenito kampas, odos storis bei spalva“, – aiškina dr. L Tamašauskienė. – Tačiau pastebima, kad net ir gyvendami šilto klimato šalyse, žmonės vengia ilgai būti saulėje dėl odos onkologinių ligų rizikos. Dėl šių priežasčių dažnai natūraliai negaunama reikiamo vitamino D kiekio. Pastebėta, kad tai gali lemti alerginių ligų, tokių kaip atopinis dermatitas ir astma, išsivystymą ar jų eigos pablogėjimą.“

Taip pat manoma, kad vitamino D kiekis ir vitamino D receptorių genų polimorfizmas (DNR sekos pokyčiai populiacijoje) gali būti susijęs su mikrofloros ypatumais. „Žarnyne gausu mikroorganizmų bei limfoidinio audinio, kuris svarbus imuninės sistemos komponentams. Manoma, kad mikroorganizmai stimuliuoja imuninį atsaką. Tačiau mikrofloros balanso sutrikimas lemia kai kurių imuninės sistemos grandžių veiklos pokytį, dėl kurio didėja uždegimą skatinančių citokinų gamyba ir išsivysto alerginės ligos. Mikrofloros sudėtį lemia įvairūs veiksniai – mityba, gyvenimo būdas ir kt.“, – teigia gydytoja.

Siekiant nustatyti vitamino D kiekį, vitamino D receptorių genų polimorfizmus bei mikrofloros sudėtį pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu ir astma, ir palyginti šiuos duomenis tarp skirtingų šalių, esančių skirtingose geografinėse zonose, kurioms būdingi ir skirtingi mitybos įpročiai, Kauno klinikų ir LSMU mokslininkai Imunologijos ir alergologijos klinikoje, bendradarbiaujant su Genetikos ir molekulinės medicinos klinika, vykdė tarptautinį projektą su mokslininkais iš Latvijos ir Taivano „Vitamino D ir jo receptorių genų polimorfizmų palyginamasis tyrimas tarp Lietuvos, Latvijos ir Taivano vaikų ir suaugusiųjų, sergančių atopiniu dermatitu ir astma“. Lietuvos mokslininkų grupei vadovavo prof. dr. Brigita Gradauskienė, Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė.

„Tyrimo projektą finansavo jungtinis Lietuvos-Latvijos-Taivano fondas bei Lietuvos mokslo taryba, o gauti reikšmingi rezultatai publikuoti aukšto lygio moksliniuose žurnaluose International Journal of Molecular Science (2024, Q1), Biomolecules (2024, Q1) ir kt., dėl ko tikrai didžiuojamės“, – pasakoja dr. L. Tamašauskienė.

Mokslininkai išsiaiškino, kad vitamino D koncentracija yra mažesnė pacientams, sergantiems alerginėmis ligomis, palyginus su sveikais asmenimis visose šalyse, bei nustatytas ryšys tarp vitamino D koncentracijos ir astmos rizikos. „Tyrimo duomenys pagrindžia rekomendacijas tirti vitamino D kiekį kraujyje, ypatingai asmenims, turintiems alerginių ligų rizikos veiksnių, ir, esant reikalui, skirti vitamino D papildus“, – teigia alergologė ir klinikinė imunologė.

Tam tikri vitamino D receptorių genų polimorfizmai lemia didesnę astmos ir atopinio dermatito išsivystymo riziką bei yra susiję su vitamino D kiekiu. „Tikimasi, kad ateityje vitamino D genų receptorių polimorfizmo tyrimai galės būti įdiegti kasdieninėje praktikoje, taip leidžiantys prognozuoti atopinio dermatito ir astmos išsivystymo riziką“, – sako dr. L. Tamašauskienė

Vertinant sveikų asmenų ir sergančiųjų atopiniu dermatitu bei astma žarnyno mikrobiotos sudėtį nustatyti reikšmingi skirtumai, rodantys galimą žarnyno bakterijų vaidmenį šių ligų išsivystyme. „Reikalingi tolimesni tyrimai, kurie atsakytų į klausimą, kokios bakterijų rūšys dalyvauja alergeno nulemto uždegimo aktyvinime ir slopinime, ir kaip reikėtų koreguoti mikrobiotą, kad būtų galima sumažinti astmos ir atopinio dermatito išsivystymo riziką ir/ ar ligos sunkumą“, – aiškina gydytoja.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės žaizdų priežiūrai ir prevencijai
Esant žaizdų po onkologinių ligų gydymo, trofinių opų, pragulų, stomos ir kitais panašiais atvejais žmonėms prireikia ta...
Vaikščiojimo nauda vaikams: gerina ir miegą, ir mokslo rezultatus
Vaikščiojimas – puikus užsiėmimas norint ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir atsipalaiduoti po įtampos kupinos dien...
Ruošiamės vasarai: kaip sumažinti celiulitą?
Celiulitas yra toksinis riebalų susikaupimas, neretai vadinamas panikulioze. Deja, bet celiulitu skundžiasi apie 90 proc...
Akcija „Paskambink man šiandien“ – emocinei vėžiu sergančių vaikų paramai
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ pirmą kartą organizuoja jautrią Vaiko dienos progai skirtą akciją &b...
Su kokiais miego sutrikimais susiduria vaikai
Kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje miegas vis keičiasi – kūdikiai gali miegoti 12-16 valandų per parą, o paauglys...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų