Netikėtai rastas naujas vaistas nuo Alzheimerio ligos

Naujų gydymo metodų atradimas yra sunkus ir varginantis. Dažnai jie neveikia taip, kaip tikėtasi, nepateisina lūkesčių ir galiausiai idėjos nueina užmarštin. Bet kartais vaistas, kuris buvo sukurtas tam tikru tikslu, netikėtai pasirodo daug efektyvesnis kitoje srityje. Taip nutiko ir su nauju gydymo metodu, kuris buvo kuriamas padėti sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu: pasirodė, kad vaistas dar tinkamesnis sergantiesiems Alzheimerio liga, – rašoma bgr.com.

Reklama

Naujas medikamentas, klasifikuojamas kaip „trigubas agonistas“ (nes veikia trimis keliais), buvo išbandytas su laboratorinėmis pelėmis, kurios turėjo genetiškai nulemtą Alzheimerio ligą. Pelėms jau buvo pasireiškęs ne vienas simptomas: atminties sutrikimas, mokymosi sunkumai. Tačiau skyrus naująjį vaistą smegenų funkcijos itin pagerėjo. Studija buvo publikuota žurnale „Brain Research“.

„Tai suteikia vilties, kad sukursime naują lėtinių neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga, gydymą“, – komentavo tyrimui vadovavęs profesorius Christian Holscher.

Trigubas naujo vaisto veikimas pasireiškia protekciniu poveikiu nervinėms ląstelėms, amiloido plokštelių smegenyse sumažinimu ir priešuždegiminiu veikimu, lėtinančiu nervinių ląstelių irimą. Pelėms, gavusioms šį vaistą, pasireiškė ryškus pagerėjimas mokymosi procese ir formuojantis naujiems atsiminimams.

Potencialaus naujo Alzheimerio ligos gydymo atradimas yra fantastiška žinia, bet faktas, jog iš tiesų vaistas buvo kuriamas sergantiesiems diabetu, nėra atsitiktinumas. 2-ojo tipo cukrinis diabetas jau anksčiau buvo susietas su Alzheimerio ligos išsivystymo rizika – šios dvi ligos pagyvenusiems asmenims dažnai eina koja kojon.

„Smegenų ląstelių nejautrumas insulinui nustatytas ir sergantiesiems Alzheimerio liga, o ne tik diabetu. Kadangi insulinas svarbus kaip augimo faktorius, pasižymintis neuroprotekcinėmis savybėmis, nejautrumas jam galėtų paaiškinti ligos išsivystymą“, – aiškino mokslininkai.

Kol kas naujasis gydymas buvo išbandytas tik su laboratorinėmis pelėmis ir baigti tik pradiniai tyrimai. Tačiau pagal pirminius rezultatus tikimasi, jog anksčiau ar vėliau tai taps efektyviausia pagalba sergantiesiems Alzheimerio liga.