Nėščia žaliavalgė: jei mama sveika ir laiminga – ir vaikas toks bus
Viktorija, Rokas ir Aras – jauna, energinga, jaukiai sostinės pušynų apsuptyje gyvenanti šeima. Niekas negalėtų jiems pasakyti nė vieno priekaišto... iki momento, kai kuris nors jų įsidėtų į lėkštę šaukštą daigintų grūdų ar neaukštoje temperatūroje džiovintų mango gabaliukų ir į klausiamą žvilgsnį atsakytų: „Esame pusiau žaliavalgiai, pusiau vegetarai, nevartojame gyvūninės kilmės produktų“. Tuomet greičiausiai jie būtų apipilti pamokymų ir komentarų lavina. Kur tai matyta, šitaip auginti vaiką!
Be to, Viktorija šiuo metu laukiasi antrojo vaikelio ir savo principų neatsisako: nevalgo mėsos, žuvies, kiaušinių, jūros gėrybių, o pieno produktus vartoja labai retais atvejais. Kraipote galvą? Būtent todėl Viktorija interviu GRYNAS.lt pasakoja apie savo gyvenimo būdą, savo ir vaiko sveikatą.
Aras darželyje atsargiai nukelia kumpio riekelę nuo duonos ir auklėtojoms sako: „Mėsytės aš nevalgau“. Viktorija juokdamasi pasakoja, jog pagrindinis daugelio sutiktųjų klausimas: „Ką jūs valgote?“. Tuomet seka: „O ką valgo jūsų vaikas?“.
„Jis valgo tą patį, ką valgome mes. O ką būtent – ilgai užtruktų pasakoti. Kartais duodame atskirai žalią agurką, ar žalią morką. Ir jaučiamės gerai. Su Aru einame į baseiną, pati lankau jogą, pirtį, sūnus lanko sporto būrelį. Vis dar specialia technika masažuoju žmones – kas ir buvo viena iš mano veiklų iki nėštumo“, – interviu pradeda Viktorija.
Vegetarai ir abstinentai
Moteris prisimena, jog lėkštę su kotletais į šoną nustūmė prieš gerus aštuonerius metus.
„Vėliau per porą metų „iškeliavo“ ir visi kiti gyvūninės kilmės produktai. Šiandien mes nevartojame mėsos, žuvies, jūros gėrybių, kiaušinių, produktų, kurių sudėtyje yra gyvulinių priedų, pavyzdžiui, želatinos. Retais atvejais suvalgome ką nors iš pieno produktų, bet dažniausiai apsieiname ir be jų. Taip jau gyvename penkerius metus“, – apie šeimos gyvenimo būdą pasakoja Viktorija.
Ji prisimena, jog mokyklos ir studijų laikais ją kankino skrandžio skausmai. Atsisakius mėsos, jie liovėsi. Viktorija sieja teigiamus pokyčius su žaliavalgyste ir vegetariška mityba – išsisprendė odos problemos, atsirado daugiau sveikos energijos.
Spėliojame, jog sunkiausia mėsos buvo atsisakyti šeimos galvai. Viktorija purto galvą.
„Kai susipažinome su Roku, jis jau buvo kelyje į vegetarinę mitybą. Tačiau vis nesusilaikydavo – tai šašlykai su draugais, tai vėl. Manau, kad buvau paskata laikytis tų principų – mūsų virtuvėje neliko jokios mėsos. Vyrui tai nebuvo jokia kančia – jis pats norėjo taip maitintis, – prisimena Viktorija. – Moterys dažniau tampa vegetarėmis ar žaliavalgėmis, tačiau vyrai... manau, kad jie sąmoningiau priima tą sprendimą. Vyrai dažniau atsisako ir alkoholio. O juk dažnai norisi alaus ir, na, tada jau ir šašlykų. Jei nevartoji alaus, nėra prie ko valgyti šašlykų, jei nevartoji vyno, kažkaip nereikia ir vytintos dešros. Pamiršau paminėti, kad mes taip pat atsisakėme alkoholio bei visų tabako gaminių. Ne taip seniai persikraustėme į Dvarčionis, o senojo būsto virtuvėje dulkėjusį vyną taip ir palikome – ateities nuomininkams“.
Viskas prasidėjo nuo blogo kvapo
Viktorija prisimena, kad sprendimą atsisakyti mėsos nulėmė ne kokios nors paskaitos ar seminarai. Tokį signalą vieną dieną atsiuntė organizmas.
„Kartą grįžau namo po paskaitų ir radau iškeptų kotletų. Prisimenu, kad man jie taip blogai „kvepėjo“, taip blogai, kad kvapą prisimenu iki šiol. Pradėjau galvoti, kodėl taip? Kodėl organizmas taip reaguoja? Iškart atsisakiau raudonos mėsos, ėmiau jausti patį bjauriausią visų kepsnių ir maltinių kvapą. O kai pradedi svarstyti, kodėl tau nesinori mėsos, automatiškai ateina žmonės ir informacija. Jie paaiškina, kodėl taip gali būti. Iš pradžių ne puoselėjau idėjas, kaip išgelbėti pasaulį ar gyvulius nuo kančių – pirmiausia įsijungė kažkokie organizmo mechanizmai, pojūčiai, kurie man parodė, ką turėčiau rinktis. Organizmas tiesiog sako: „Tau to nereikia“, – dėsto moteris.
Paeiliui Viktorija atsisakė paukštienos, žuvies, jūros gėrybių. Praėjusį pavasarį ji lankėsi garsaus rusų gydytojo Michailo Sovetovo paskaitose apie žaliavalgystę. Žmonos namo parneštus užrašus patyrinėjęs Rokas netrukus užsikrėtė žaliavalgystės idėja. Pati Viktorija teigia valganti pusiau žalią, pusiau vegetarišką maistą.
Palaipsniui iš valgiaraščio iškeliauja ir pieno produktai, daugiausia dėl to, kad, Viktorijos teigimu, organizme skatina nereikalingų gleivių gaminimąsi.
Dar kartelį – ką visgi jie valgo?
„Rokui tokia mityba (žaliavalgystė, – red. past.) labai tiko. Jis jautėsi labai gerai, atsirado daug energijos. Netrukus ir pati pajutau, kad jautiesi tuo geriau, kuo daugiau žalio maisto valgai. Ką valgome rytais? Žaliuosius kokteilius, žaliuosius jogurtus arba vaisių mišrainę. Taip pat geriame vandens. Tikrai nemanau, kad su vaiku išgyvenčiau 100 proc. valgydama tik nekeptą, nevirtą maistą. Ar vaikui neatsibosta? Ne, tiesiog negali atsibosti! Jei nenori to, pagaminsiu kažką kitą. Jei nenori kito, pagaminsiu trečią. Priešpiečiams valgome košes – kiekvieną kartą skirtingas. Košės gali pasikartoti tik po septynių dienų. Be to, gali ją padaryti arba su džiovintais vaisiais, arba su sėklomis ir šiek tiek druskos. Būdamas vegetaru ar žaliavalgiu privalai išmokti kurti“, – vardija Viktorija, kurios erdviuose virtuvės stalčiuose tvarkingai sudėliota gausybė stiklainių su įvairiomis kruopomis.
Moteris teigia, kad visiškai pereiti į žaliavalgystę jai ir Arui nepavyko. Tačiau tai – ne bėda, net garsiausi gydytojai teigia, kad visiškai atsisakyti virto ar kepto maisto nebūtina.
„Taip, žiemos metu noriu ko nors šilto, todėl verdame sriubas. Manau, jei maždaug 70 proc. raciono sudaro žalias maistas, tai jau yra labai gerai. Kaip įvertinti tuos procentus? Na, pavyzdžiui, ryte gali išgerti žaliąjį kokteilį iš salotų, avokadų, vaisių, žalumynų. Po kelių valandų gali suvalgyti indelį košės. Pavyzdžiui mes su Aru šįryt išgėrėme po žaliąjį kokteilį. Ir iki dabar nieko daugiau nevalgėme. Nesijautėme alkani“, – gerokai po vidurdienio gamindama virtinius tik iš miltų ir moliūgo pasakojo Viktorija.
Žaliesiems kokteiliams namų šeimininkė dažniausiai renkasi vaisius, daržoves ir prieskonines žoleles. Pavyzdžiui, bananą, petražoles, avokadą ir kivius.
Pietums gaminama sriuba ir indas įvairių salotų. Vakarienei – kokteilis su kokosų, sezamų arba avižų pienu bei džiovintais vaisiais. Vakare taip pat galima pasilepinti vaisių salotomis, valgyti įvairių sėklų ir riešutų (Viktorija prisimena, jog yra tvirtinančių, kad per naktį riešutai geriau suvirškinami).
„Iš to, ką išvardinau, panašiai ir išeina santykis 70/30 žalio ir virto maisto. Prisimenu, Sovetovas (gydytojas žaliavalgis Michailas Sovetovas, – red. past.) sakė, kad norint palaikyti gerą sveikatą taip maitintis labai tinka“, – prisiminė ji.
Mažiau ir įvairesnio maisto
Viktorija lankėsi ne tik šiame, bet ir dar keliuose seminaruose, kursuose mitybos tema. Moteris teigia, jog naudingos informacijos, studijų ir tyrimų gausu internete. Tereikia skirti šiek tiek laiko ją surasti.
„Yra daug labai smagiai parašytų knygų, išverstų į lietuvių kalbą. Be to, kai pradedi domėtis, ateina žmonės, kurie vegetarais ar veganais yra jau dvidešimt metų. Ir jie atrodo nuostabiai, jie yra veiklūs ir sveiki“, – teigė moteris.
Viktorijos šaldytuve kokosų ar sezamų pienas – ne vienintelis retesnis maisto produktas. Šeima nevalgo svogūnų ar česnakų – vietoj jų naudoja asafetido arba devyndrekio sakų prieskonius (teigiama, jog šie prieskoniai turi gydomųjų savybių). Taip pat šeimos virtuvės spintelėse yra indiškų prieskonių, jų mišinių – masalų.
Kiek laiko trunka visa tai supirkti, paruošti?
„Gal kiek daugiau, nei maitinantis įprastai. Bet reikia pagalvoti, kiek trunka mėsos gaminimas? Ją reikia išmušti, marinuoti. Arba malti. Be to, ji daug ilgiau kepa. O ką turime mes? Daržoves. Nusiplovei, susipjaustei ir valgai. Nori sriubos? Nusiplovei, supjaustei ir išvirei. Dėl pirkimo... Taip, galbūt visus tuos produktus sudėtingiau rasti, bet kiek iš to gauni skonių ir spalvų. Tavo maistas yra ne tik rudas (mėsa) ir baltas (bulvių košė). Tai atrodo estetiškai. Šiandien perku visai savaitei, pavyzdžiui, kelis kilogramus morkų. Bet iš jų aš galiu padaryti begales patiekalų. Juk ilgainiui „atmuši ranką“, kur tau pirkti patogiausia, pigiausia, kur randi tai, ko reikia. Ir žiemą turime parduotuves, nereikia varyti Dievo į medį“, – pasakojo Viktorija.
Čia pat Aro mama primena, jog maisto šeima suvartoja mažiau. Žaliojo kokteilio užtenka kelioms valandoms, o daugiausia jo galima išgerti po dvi stiklines kiekvienam. Per pietus užtenka dubens sriubos bei salotų.
„Vaikas kartais užsinori blynų. Bet jei ką nors ir kepu – tai tik ne keptuvėje ant aliejaus. Kepu daržovių blynus arba kotletukus orkaitėje. Taip pat šie moliūgų „gnocchi“, kuriuos verdu, yra tarsi blynų pakaitalas, – pasakojo Viktorija. Aras tuo tarpu prašė „gnočių“, raiškiai ištardamas patiekalo pavadinimą. - Blynams taip pat galima panaudoti įvairių daržovių išspaudas. Pavyzdžiui, iš morkų, burokų išspaudų, likusių nuo sulčių, išeina puikūs kotletukai – tetrūksta žirnių ar ruginių miltų ir kokių nors prieskonių. Blynukus taip pat kepu tik orkaitėje“.
Finansinę tokios mitybos pusę Viktorija įvertina taip – galbūt vaisiai ir daržovės kartais kainuoja brangiau, tačiau kiek lėšų sutaupoma nesilankant vaistinėse.
„Mes nesergame. Nebent žiemą, kokia sloga užpuola ar gerklę ima skaudėti. Bet rimčiau niekad nesergame. O jei jau kažkas nutinka, gydomės natūraliomis priemonėmis: kompresais, nosies praplovimu, specialiais prieskonių mišiniais nuo peršalimo – imbieru, pipirais, gvazdikėliais, cinamonu. Nemušu vaikui temperatūros, jei labai reikia atvėsinti kūną – tai daroma nuplaunant šaltu vandeniu arba kompresais“, – teigė Viktorija.
Valgo tai, ko prašo organizmas
Moteris pastebi, kad jai norisi įvairaus neapdoroto maisto – traukia morkos, žalios salotos, pagardintos sėklomis. Virto ar troškinto maisto norisi vis mažiau.
„Labai „eina“ vaisiai – kivius suvalgau po penkis, morkas – po dvi į dieną. Kai šalta – taip, norisi sriubos. Bet jokių troškinių ar kepinių – nėra tokio poreikio ar noro. Matyt, organizmas man liepia taip daryti ir aš jo klausau. Tiesa pastebėjau, kad mano kraujo tyrimų rezultatai tiek pirmojo, tiek antrojo nėštumo metu yra geresni, nei mėsą valgančių žmonių. Tą išsiaiškinau kalbėdama su nėščiomis pažįstamomis, draugėmis. Jų hemoglobinas neretai būna per žemas, maniškis visada buvo normos ribose. Nors niekuomet negėriau nei geležies, nei papildų“, – netikėtai prisipažįsta Viktorija.
Tačiau ji pabrėžia, kad taip maitinantis reikia atidžiai stebėti save, įsiklausyti į organizmo poreikius. Jei šiandien jautiesi kitaip, vadinasi, kažko trūksta.
„Vegetarai ir veganai skiria daugiau dėmesio savo organizmui. Mėsą valgantys tuo metu kiekvieną dieną „eina“ su mėsa ir bulvėm. Jei vieną dieną pasijus prasčiau, pagalvos: „Na, gal kavos reik „įkalt“. Mūsų šeimoje negeriami jokie tonizatoriai – nei kava, nei juoda, nei žalia arbata. Žalią arbatą geriu labai retai, nebent jei pasitaiko bemiegė naktis“, – teigė Viktorija.
Paiso ne visų gydytojų pasiūlymų
Nėščia moteris, žinoma, lankosi pas gydytojus. Ką jie sako dėl tokio gyvenimo būdo?
„Matyt, kai taip gyveni, šiek tiek „apsišvieti“ iš anksto ir rinkdamasis gydytoją. Todėl ir pirmojo, ir antrojo nėštumo metu lankausi pas smagias gydytojas. Jos yra informuotos, kokia šeima esame ir priima mano gyvenimo būdą. Tiesiog sako: „Na, prisižiūrėk“. O aš jaučiuosi gerai. Priminsiu, kad visavalgiai neretai vartoja įvairius vitaminus ir papildus. Gydytojai supranta, jog vegetarai bei veganai į chemiją žiūri visai kitaip. Todėl ir nebruka visokių papildų, aš jų ir nevartoju. Absoliučiai nieko tokio negėriau ir nežadu gerti. Gydytojai visuomet stebi tyrimų rezultatus, ir net jei kažkurio elemento pradeda trūkti, siūlo natūralius kokteilius, kurie, pavyzdžiui, aprūpintų organizmą geležimi. Tiesa, dabartinė šeimos gydytoja kelis kartus siūlė pagerti kalcio, magnio, cinko bei geležies papildus. Į tokį pasiūlymą tiesiog atsakau: „Sureguliuosiu tą trūkumą maisto produktais“. Toliau gydytoja papildų nebesiūlo. Tiesa, ji išvardina ir galimas rizikas, pavyzdžiui, kas bus, jei gimusiam vaikui trūks geležies“, – savo įspūdžiais iš gydymo įstaigų dalinosi Viktorija.
Moteris teigė, jog maždaug kas pusmetį kraujo tyrimus darosi visa šeima. Jokių nukrypimų nuo normos nėra pasitaikę.
„O ar mėsą valgančių vaikų tėvai taip pat atidžiai seka jų kraujo ir sveikatos pakitimus? Ar tikrai pakankamas kiekis geležies ir vitamino B12 gaunamas visiškai nesirūpinant, ką valgai?“, – retoriškai klausia Aro mama.
Vaikai puikiai žino, ko reikia jų organizmui
Ne vienas greičiausiai smerktų Viktoriją dėl to, jog ji vaiką augina ir antrąjį ruošiasi auginti be mėsos bei kiaušinių.
„Vaikas visuomet žino, ką jis nori valgyti, – ramiai į klausimą atsako moteris. – Taip pat jis žino, kada jis nori valgyti. Mūsų namuose nėra mėsos. Bet Aras atsikelia vieną rytą ir sako: „Noriu kivio!“, kitą rytą: „Noriu apelsino!“, trečią – „Noriu banano!“. Jei tik įsiklausytume į vaikus, jie puikiai žino, ko jie nori ir ko jiems šiandien reikia. Buvo metas, kai visi intensyviai valgėme granatus. Kitą sykį pasiūliau riešutų – purtė galvą. Kažkada vėliau atbėgo ir pats paprašė riešutų ir gardžiai juos valgė. Kaip elgtis tuo metu, kai vaikas dar nekalba? Svarbiausia manau – bent iki pusės metų vaiką maitinti krūtimi. Ir tuo metu vaikas geležį bei kitus svarbius elementus gauna iš motinos. Tiesa, Aras negali paprašyti mėsos, nes niekuomet nėra jos valgęs ir matęs namuose. Taip, mes už jį priėmėme tokį sprendimą. Bet ar geriau už savo vaiką nuspręsti maitinti antibiotikais prifarširuota mėsa? Reikia nepamiršti, kad vaikai gyvi ne tik maisto medžiagomis ar mikroelementais. Jie gyvena ir emocijomis. Jei mama yra sveika ir laiminga – ir vaikas toks bus“.
Viktorijai ranka nekiltų pirkti vaikui staigiai užaugintų broilerių krūtinėles ar kitos mėsos.
Ji mano, jog gyvulys ar paukštis skerdžiamas patiria didžiulį stresą – visa tai su mėsa būtų perduota vaikui. Todėl pagal skaitytą literatūrą vegetarų šeima stengsis bent iki trejų metų amžiaus vaikus auginti jokių gyvulinės kilmės produktų, išskyrus retkarčiais – pieno produktus.
Jei jis vieną dieną paprašys mėsos...
„Man maistas yra ne tik maistas, bet ir energija. Karvės, jaučio mėsa turi daug gyvuliškos jėgos, agresijos. Kam jos tam mažam vaikeliui? Juo labiau, kad mėsa ilgai ir sunkiai virškinama. Norisi tame mažiausiame amžiuje palaikyti švarų ir kūną, ir dvasią, – kalbėjo moteris. – Mes kalbamės tarpusavyje, kodėl taip gyvename. Tačiau neplanuoju ateityje reguliuoti, ką jam valgyti. Jei sūnus vieną dieną paprašys mėsos... Manau, kad paklausiu, kodėl jam jos norisi ir jei išgirsiu pagrįsta atsakymą... Nors ne, net jei ir neišgirsiu pagrįsto atsakymo, sakysiu – prašau, valgyk. Nes niekas nenusprendė už mane, tapau vegetare dvidešimt kelių metų. Todėl nespręsiu ir už savo vaikus. Kol kas bent jau Aras mėsa mato vaikų gimtadieniuose, darželyje, tačiau net neklausia, kas tai, tiesiog ignoruoja“.
Įdomu tai, jog tarp artimųjų nekilo jokių konfliktų dėl tokio šeimos gyvenimo būdo. Seneliai sėkmingai gamina Arui vegetariškus patiekalus, o per poros vestuves bei sūnaus krikštynas visi svečiai taip pat negavo nė kąsnelio mėsiškų patiekalų.
„Ką dažniausiai valgo žmonės? Mėsą užkeptą su sūriu, su grietinės arba grietinėlės padažu. O ar žinojote, kad kalcis neleidžia įsisavinti geležies? Kiek tėvų tai žino? Kiek tėvų apskritai žino, kur ir kokių maistinių medžiagų yra? Tačiau jie žino, kad vaikui reikia duoti mėsos. Patiekti puveną, lavoną. Nesupraskite neteisingai, nesu arši fanatikė. Bet tikrai žinau atvejų, kai vaiko hemoglobinas yra per žemas, mamos juos maitina mėsa ir tas hemoglobinas neatsistato. Taip kad postringauti apie jos naudą kažin ar verta. Visų pirma geležį iš maisto turi įsisavinti sveikas žarnynas. Jeigu tu šlamšti viską iš eilės – ką dažnai daro suaugusieji – žarnynas nėra sveikas. O daržovės pirmiausia jį išvalo. Ir smegenys šviesėja: pradedi galvoti kitaip, pradedi elgtis kitaip. Pavyzdžiui, kiekvieną rytą pradedi vandeniu, kad žarnynas šiek tiek išsivalytų po nakties“, – teigia Viktorija.
Net ir nupurkštų daržovių ar vaisių nauda didesnė
Ji pastebi, jog nėra jokio sunkumo, apsnūdimo, nė vienas šeimos narys neturi didelio pilvo, nėra nutukęs. Iškart po sočių pietų kiekvienas gali imtis aktyvios veiklos.
Dažnas, išgirdęs apie žmones, praktikuojančius žaliavalgystę niurna, jog taip „išsidirbinėti“ gali tik ofisuose ištisas dienas prasėdintys (sunkaus fizinio darbo nedirbantys) žmonės.
„O dramblys? Arklys? Nuostabūs pavyzdžiai. Kokio svorio ir kokios jėgos gyvūnai! O kuo jie minta? Žole. Jeigu tik tas pats statybininkas pamėgintų bent kelioms dienoms atsisakyti mėsos, kuri atima iš jo gausybę energijos – jos reikia mėsos virškinimui. Jei šis žmogus pamėgintų suvalgyti gerą bliūdą salotų, su visomis daigintomis sėklomis ir ankštinėmis kultūromis, kuriose gausu baltymų – pavyzdžiui mungo pupuolėmis, avinžirniais, lęšiais... Jis turėtų tiek energijos, kad puikiai dirbtų visą darbo dieną. Ar vegetarai, veganai, žaliavalgiai yra paliegę ar nepajudantys žmonės? Visi jie yra labai veiklūs žmonės!“, – iš anksto komentatorių replikas atrėmė jauna mama.
Tačiau jei jau kalbame apie hormonų prifarširuotą mėsą reikia pažvelgti ir į rizikingą žaliosios mitybos aspektą – žiemą tenka gyventi iš importuotų vaisių, daržovių, žalumynų. Kokiomis sąlygomis jie buvo auginti, kokiais chemikalais nupurkšti? Sužinoti visą šią informaciją iš skurdaus prekybos centre pakabinto lapelio yra neįmanoma.
„Ką įmanoma stengiuosi pirkti ūkininkų turgeliuose. Ką imanoma – tai, kas užauginta pas mus. Tiesa, visko nenusipirksi. Tačiau manau, kad bet kokiu atveju daržovių ir vaisių nauda yra didesnė. Daržovės neįsisavina nitratų daugiau, nei jos gali. Pagal savo odą, kuri yra jautri ir žarnyną, kuris jautrus, aš tiesiog jaučiu, kurie produktai yra užteršti labiau, kurie – mažiau. Ir pagal tuos pojūčius tu atsirenki, ko vis tiktai nereikėtų vartoti. Galų gale, pamirkai. Pavyzdžiui, man įtarimą kelia melionai – nuo jų pradeda niežėti veidą. Taip pat – vynuogės. Ir šiaip aš vaisius stengiuosi nuplauti, palaikyti vandenyje su soda, - savo atradimus atskleidė Viktorija. – Chlorofilas ir hemoglobinas skiriasi vienintele vandenilio molekule. Vadinasi, augalinis maistas, tai mūsų maistas. Jis skirtas mūsų kraujui gerinti“.
Vegetarų įstatymas negina
Viktorija yra susidūrusi su situacija, kai valstybinis darželis neleidžia vaikui atsinešti ir valgyti savo namuose gaminto maisto. Motyvuojama tuo, jog indelio daržovių salotų nėra kur laikyti. Darželiai turi gauti įvairius leidimus, „apginti“ savo valgiaraštį prieš valstybės institucijas. Tai neretai lemia, jog ir privatus darželis negali pasiūlyti vegetariško maisto vaikui.
„Vegetarų įstatymas negina“, – tokios replikos moteris yra sulaukusi iš darželio darbuotojų.
Šiuo metu Aras pusdieniui iškeliauja į tokį darželį, kur gali valgyti tai, prie ko yra pripratęs.
„Žinote, kodėl sutikau kalbėti portalui? Todėl, kad noriu, jog kuo daugiau žmonių žinotų, jog auginti vaikus be mėsos yra normalu ir jie auga sveiki. Visas pasaulis šiandien skelbia, kad vegetarinis maistas – sveika. Ir kodėl turime būti nuo kažko priklausomi, jei visa šeima esame vegetarai ar žaliavalgiai? Kodėl turime taikytis prie išlikusių stereotipų?“, – retoriniu klausimu interviu užbaigė Viktorija.
Inga Labutytė,
Susiję straipsniai
