Nervų sistemos stimuliacija pagerina kvėpavimą naktį

Atsitiktinių imčių tyrimu įrodyta, kad sergant obstrukcine miego apnėja ir negalint taikyti standartinio gydymo metodo - papildomos plaučių ventiliacijos teigiamu slėgiu miego metu (CPAP) - efektyvus yra gydymas nervų sistemos stimuliacija.

Stimuliavo poliežuvinį nervą

Prospektyviniame tyrime dalyvavo 126 ligoniai, 83 proc. jų buvo vyrai. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 54 metai, jie sirgo miego apnėja vidutiniškai 5,6 metų. Ligoniai netoleravo standartinio gydymo plaučių neinvazyvia ventiliacija.

Viršutinėje krūtinės ląstos dalyje jiems buvo implanuotas neurostimuliatorius, sujungtas su paliežuviniu nervu (n. hypoglossus). Šitaip miego metu stimuliuojant nervą buvo atpalaiduojami gerklės ir liežuvio raumenys.

Po procedūros ligoniai stebėti 12 mėnesių, jiems reguliariai buvo nustatomas apnėjos, hipopnėjos indeksas, mieguistumas dienos metu, deguonies kiekis kraujyje.

Pastebėtas ženklus ir statistiškai patikimas visų minėtų rodiklių pagerėjimas. Atrinktai ligonių grupei išjungus stimuliatorių visi rodikliai vėl pablogėjo.

40 proc. ligonių stimuliaciją apibrėžė kaip nemalonų pojūtį, tačiau sunkių nepageidaujamų poveikių nustatyta mažiau nei 2 proc. atvejų.

„Tai naujas neaprobuotas, eksperimentinis obstrukcinės miego apnėjos gydymo metodas. Galbūt ateityje šis metodas ir turės savo aiškiai apibrėžtą vietą“, - interneto dienraščiui VLMEDICINA.LT sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikos profesorius, Miego laboratorijos vadovas gydytojas pulmonologas Skaidrius Miliauskas.

Priežastis, požymiai, gydymas

Profesorius S. Miliauskas informavo, kad obstrukcinė miego apnėjos sindromas atsiranda dėl visiškos arba dalinės ryklės obstrukcijos miegant. Miego metu būna ne mažiau kaip 10 sekundžių trunkančios kvėpavimo pauzės. Dažniausiai serga 40-59 metų amžiaus vyrai.

Obstrukcinę miego apnėją provokuoja: amžius (audinių rigidiškumas), lytis (lytiniai hormonai), genetinis polinkis, nutukimas, alkoholis, raminantys medikamentai, miego deprivacija, rezistentiškumo nosies ertmėje padidėjimas dėl iškrypusios pertvaros, rinito ir kt. Miego metu viršutiniai kvėpavimo takai susiaurėja, susidaro turbulentinė oro srovė, kuri sukelia minkštųjų audinių vibracija ir knarkimą.

Pagrindiniai obstrukcinės miego apnėjos klinikiniai požymiai yra knarkimas nakties metu ir mieguistumas dieną. Pagrindinė mieguistumo, sergant šia liga,  priežastis – miego fragmentacija.

„Esant vidutinio sunkumo ar sunkiai obstrukcinei miego apnėjai, būtinas gydymas ventiliacija teigiamo slėgio aparatais per nosies kaukę (nCPAP, BiPAP), panaikinantys knarkimą ir kvėpavimo pauzes. Dažniausiai taikomas 5-15 cm H₂0 slėgis. Jeigu apnėja nesunki, galimas operacinis gydymas arba burnos įtaisų naudojimas. Gydymas nCPAP ir BiPAP yra efektyviausias. Deja, šiuo metu gydymas šiais aparatais nekompensuojamas“, - informavo prof. S. Miliauskas.

Šaltinis

Strolio P. et all. Upper airway stimulation for obstructive sleep apnea. NEJM, 2014.