Trečiadienis, 2024.02.28
Reklama

Miego sutrikimų kaltininkų beieškant: kada tai įtampa, o kada lėtinė liga?(1)

Šaltinis: vlmedicina | 2022-08-29 10:15:02

Nors pagal rekomendacijas suaugusiam žmogui reikalingas 7–9 valandų miegas, ne mažiau svarbi ir jo kokybė – kiek laiko iš šių valandų mūsų smegenys, organizmas tikrai ilsisi, o kiek iš jų ,,skaičiuojame avis”. Jei užmigti sunku arba nubudę jaučiamės pavargę, organizmas netruks išsekti ir siųs pagalbos prašymo signalus. Tad ką svarbu žinoti apie pagrindinius du miego sutrikimus?

Moteris miega
Miegas / Pexels.com

Į gydytojo kabinetą atveda užsitęsęs nuovargis

Kai nesiseka užmigti vieną kartą, ypač po sunkios dienos, galime kaltinti stresą, bet jei tai pasikartoja dažniau nei tris kartus per savaitę, vargina galvos skausmas ir nuovargis – įtampa nebėra vienintelė priežastis. Pasak ,,Nordclinic” gydytojos neurologės, miego specialistės Evelinos Pajėdienės, dažniausiai žmonės ieško pagalbos, kai jau yra ,,perdegę” nuo miego sutrikimų simptomų: nuovargio, produktyvumo stokos, ilgai vartoję vaistus, kurie padėtų užmigti. Žinoma, kartais juos paskatina atvykti susirūpinę artimieji, nes knarkimas trikdo ir jų poilsį. Deja, lėtinio miego trūkumo organizmo sistemos kompensuoti negali. Dėl nemigos gali atsirasti širdies permušimai, dirglumas, depresinė nuotaika, galvos skausmai, ir kitos ligos.

Dvi ligos, kurias būtina suvaldyti, kad išlaikytume gerą fizinę ir emocinę savijautą

Gydytoja neurologė E. Pajėdienė išskiria pagrindines dvi ligas, kurios užkerta kelią ramiam poilsiui. Tai lėtinė nemiga ir miego apnėja. Skirtingose šalyse nemigos paplitimo dažnis svyruoja nuo 30 iki 60 procentų, dažnesnis tarp vyresnio amžiaus asmenų, moterų, bei gretutinėmis lėtinėmis ligomis ar psichikos sutrikimais sergančių žmonių (,,Jo of Family Medicine and Primary Care”, 2016 m. duomenys).

Nemiga gali būti konstatuojama ir tada, kai sunku užmigti nakties pradžioje, ir tuomet, kai užmigti lengva, bet pabundame labai anksti arba vidury nakties ir nebepavyksta sugrįžti į gilų miegą. Tai gali reikšti lėtinę, užsitęsusią nemigą. Miego ir būdravimo ritmo sutrikimams, kuomet naktį vargina nemiga, o dieną – didelis mieguistumas, įtakos gali turėti pamaininis darbas, nereguliarus užmigimo ir atsibudimo ritmas.

Apie kvėpavimo sutrikimus miego metu, iš kurių dažniausias yra obstrukcinė miego apnėja, įprastai pasako artimieji arba pats žmogus pastebi, kad rytais jaučiasi nepailsėjęs, vargina galvos skausmas, sunkumas, burnos sausumas, kuriuos sukelia naktinė deguonies stoka. Kvėpuojant miego metu daromos pauzės, trumpam sustoja kvėpavimas, krinta deguonies koncentracija kraujyje, dėl to trumpam prabundama, giliai įkvepiama, užsikosėjama arba užknarkiama.

Negydant didėja insulto ir infarkto rizika

Obstrukcinė miego apnėja yra metabolinio sindromo dalis, tad sergantiesiems gali būti diagnozuotas ir cukrinis diabetas arba padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, hipertenzija, antsvoris. Šią ligą būtina koreguoti tam, kad būtų sumažinta insulto, infarkto pasireiškimo rizika, nes nuolatinis deguonies trūkumas yra žalingas visam organizmui, ypač širdžiai ir medžiagų apykaitai.

Įdomus faktas, kad moterys šios ligos simptomus dažniau pajunta menopauzės laikotarpiu, tačiau jie būna subtilesni nei vyrams. Pacientės kartais kreipiasi dėl prabudimų vidury nakties ar nemigos. Jei diagnozuojama obstrukcinė miego apnėja, pirmiausiai naudinga koreguoti svorį, miegojimo padėtį, gali būti paskirta ventiliacinė terapija, kai žmogus miega su kauke, pučiamas oras atidaro kvėpavimo takus ir neleidžia sustoti kvėpavimui. Taip pat viršutinių kvėpavimo takų būklę turėtų įvertinti ausų – nosies – gerklės gydytojas, o žandikaulio būklę – burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, kurie nustatytų, ar nėra apnėją sukeliančių priežasčių, kurias gali prireikti koreguoti operaciniu būdu.

Rečiau pasitaikantys miego sutrikimai:

Neramių kojų sindromas, kai pacientai dažniau vakariniu paros metu ramioje padėtyje jaučia nemalonius pojūčius kojose (dilgčiojimą, skruzdėlyčių bėgiojimą, niežulį), kyla noras kojas nuolat judinti, masažuoti. Tokie simptomai apsunkina užmigimo procesą, o miego metu kojos gali toliau nenurimti, periodiškai trūkčioti ir prabudinti.

Parasomnijos: neįprastas elgesys miego metu, kai pacientas atlieka nevalingus judesius (mosikuoja, kumščiuoja, spardo), kalba ar šaukia, gali išeiti iš lovos ar miegamojo ribų. Dažnai šie epizodai būna susiję su sapno turiniu, tačiau atsibudęs žmogus jų neprisimena. Vis dėlto parasomnijos trikdo miego kokybę, jas patiriantys žmonės dažnai atsibunda nepailsėję.

Narkolepsija – neurologinė miego liga, kuri gali būti paveldėtai genetiškai, pasireiškia paauglystėje arba jaunystėje. Būdingi staigūs mieguistumo priepuoliai, ryškūs, tikroviški sapnai, miego paralyžius, kartais raumenų silpnumo epizodai.

Svarbu įvertinti ne tik streso įtaką, bet ir sveikatos problemas

Pasak gydytojos E. Pajėdienės, tikrai ne visuomet dėl miego sutrikimų galime kaltinti stresą. Kai kuriais atvejais net neišgyvenant stresinių situacijų sunku užmigti, nes tai paveldėta, o kartais kaltas antsvoris ar net nosies, gerklų sveikatos problemos. Diagnozei nustatyti ir gydymui paskirti svarbu įvertinti dienos ir nakties metu jaučiamus simptomus, miego higienos įpročius, miegą veikiančius aplinkos veiksnius, vartojamus vaistus bei kitas sveikatos problemas, tad gali būti atliekama neurologinė bei išorinių kvėpavimo takų, žandikaulio apžiūra. Esant poreikiui, atliekami papildomi kraujo ir instrumentiniai tyrimai - kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas, elektroencefalograma, galvos smegenų kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija.

Vienas pagrindinių miego sutrikimo priežasčių nustatymui atliekamų tyrimų yra polisomnografija (visos nakties miego tyrimas), kai stebimi visi svarbiausi paciento fiziologiniai rodikliai jam miegant. Fiksuojamas smegenų aktyvumas, miego stadijos (atliekama elektroencefalograma), stebima širdies veikla, pulso dažnis (daroma elektrokardiograma), vertinamas kvėpavimas ir jo metu dirbančių raumenų darbas – krūtinės ir pilvo judesiai, akių, apatinio žandikaulio, galūnių judesiai, knarkimas ir kiti skleidžiami garsai, kūno padėtis. Prieš tyrimą negali būti vartojami migdomieji ar kiti smegenų veiklą veikiantys vaistai.

Nuolatinis geras nakties miegas yra susijęs su geresne bendra sveikata ir gyvenimo kokybe. Miego trūkumas neigiamai veikia atmintį ir emocinę sveikatą, pažinimo funkcijas. Tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali padėti pagerinti jūsų miego kokybę ir bendrą savijautą. Streso mažinimas, alkoholio ir kofeino vengimas, miego ritmo reguliarumas, gerų miego įpročių kūrimas yra svarbūs veiksniai siekiant miegoti ramiai ir saldžiai.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Natūrali kosmetika – geriausias pasirinkimas
Natūrali, organinė kosmetika turi būti prioritetas kiekvienai moteriai, siekiančiai išlaikyti sveiką ir gražią odą. Tai...
Auginkime pasitikėjimą savimi: kaip pasirūpinti nepriekaištinga šypsena?
Gera burnos ir dantų sveikata padeda ne tik džiaugtis gyvenimu aiškiai kalbant, mėgaujantis maistu bei gražia šypsena iš...
Gripo vakcina nemokamai pasiskiepyti galės daugiau žmonių
Valstybinė ligonių kasa jau sudarė pirkimo sutartį dėl 240 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių 2024-2025 m. gripo sezonu...
Laiku pradėjus gydyti retą ligą, išgelbėta dviejų naujagimių gyvybė
Paskutinė vasario diena – Europos retųjų ligų diena. Kiekvienos specialybės gydytojams tenka gydyti retas ligas, k...
Gydytoja apie smegenų mirtį: kelionei pasibaigus žmogus gali padėti kitiems – tapti organų donoru
Šiais laikais medicinos pažanga yra kaip niekad sparti, tačiau išsaugoti žmogaus gyvybę įmanoma ne visais atvejais. Resp...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų