Knarkimas – nuovargio, žalingų įpročių ar ligos pasekmė?

Knarkimas dažniau sutrikdo artimųjų nei paties knarkiančiojo poilsį. Svarbu žinoti, kokiais atvejais gali užtekti pakoreguoti gyvenimo būdo įpročius, o kada rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta rimtų pasekmių.

Reklama

Viena iš knarkimo priežasčių – užblokuoti nosies kvėpavimo takai. Nosies problemos, pavyzdžiui, pertvaros iškrypimas arba nosies polipai taip pat gali užblokuoti kvėpavimo takus ir išprovokuoti knarkimą. Pastebima, kad didelę įtaką daro alkoholio vartojimas, šis žalingas įprotis sumažina viršutinių kvėpavimo takų raumenų tonusą. Kai kuriais atvejais miego trūkumas ar netinkama miego padėtis (dažniausiai miegant ant nugaros) – taip pat padidina knarkimo tikimybę.

Pats knarkimas, pasak ,,Nordclinic“ gydytojo otorinolaringologo Gyčio Baranausko, nėra liga, greičiau tik simptomas. Knarkimas – tai garsas, kuris atsiranda miego metu, kai įkvepiamo oro srovė virpina viršutinių kvėpavimo takų audinius. Dažniausiai knarkiantiems žmonėms viršutiniai kvėpavimo takai būna susiaurėję.

,,Jei miego metu atsiranda ir kvėpavimo sustojimai, kurie trunka ilgiau nei 10 sekundžių, galima įtarti miego apnėją. Tokiu atveju rekomenduojama atlikti tyrimus, mat ši liga atima ne tik energiją, bet ir sutrikdo koncentraciją, kognityvinius gebėjimus, jaučiamas silpnumas. Negydant miego apnėjos, gali išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligos, atsparumas insulinui, vyrams – potencijos sutrikimai“, – komentavo gydytojas G. Baranauskas.

Trys miego apnėjos rūšys

Knarkimas gali įspėti apie apnėją. Obstrukcinę miego apnėją, gydytojo G. Baranausko teigimu, gali sukelti ryklės ir veido anatominiai pokyčiai, sutrikęs ryklės raumenų tonusas, antsvoris, gretutinės ligos (hipotirozė, cukrinis diabetas, širdies nepakankamumas, ir kt.) bei genetinė priklausomybė. Tačiau pirmiausia svarbu išsiaiškinti ligos kilmę. Miego apnėja gali būti centrinės kilmės – kai išnyksta kvėpavimo raumenų inervacija, obstrukcinė – kai oro srovė nutrūksta dėl viršutinių kvėpavimo takų subliuškimo, ir mišri.

Iš pacientų, besiskundžiančių miego sutrikimais, ir jų lovos partnerių pirmiausiai yra surenkama anamnezė apie knarkimo bei kvėpavimo sustojimų dažnį, vartojamus vaistus, kitas ligas. Gydytojui svarbu žinoti, ar simptomai nuolatiniai, ar pavieniai, kaip simptomus gali apibūdinti partneris, ar žinote, pajuntate, kaip nustojate kvėpuoti miego metu. Taip pat atliekamas fizinis ištyrimas: vertinama skeleto struktūra (viršutinis, apatinis žandikauliai), kūno svoris – ar nėra nutukimo. Po šių veiksmų atliekamas specialus otorinolarinogologinis ištyrimas, kurio metu apžiūrimi viršutiniai kvėpavimo takai, atliekami testai viršutinių kvėpavimo takų subliuškimui įvertinti.

Kaip vieną svarbiausių ir tiksliausių tyrimų gydytojas G. Baranauskas išskiria respiracinę polisomnografiją. Tai vienos nakties paciento miego modelio užrašymas, atliekamas miego laboratorijoje, prižiūrint personalui, neurologui, pulmonologui. Pacientams, kuriems kliniškai įtariama vidutinio sunkumo arba sunki OMA (obstrukcinė miego apnėja) panašų tyrimą – respiracinę poligrafiją – galima atlikti ir namuose. Miego tyrimas nustato ir parodo miego apnėjos kilmę bei sunkumo laipsnį.

Konservatyvus ar chirurginis gydymas?

Jei nustatoma obstrukcinė miego apnėja – reikia ją gydyti. Gydymas gali būti konservatyvus, tai yra, elgesio modifikacija, svorio korekcija, miego higiena, alkoholio ir vaistų ribojimas, gretutinių ligų gydymas. Sergant vidutinės ar sunkios obstrukcinės miego apnėjos forma pirmo pasirinkimo gydymas yra teigiamo slėgio kvėpavimo takuose palaikymas specialia įranga (CPAP). Dėl nenutrūkstamos ventiliacijos kvėpavimo takai palaikomi atviri, išvengiama jų subliuškimo ir kvėpavimo sustojimo.

,,Chirurginis gydymas kaip pirmaeilis gydymo metodas rekomenduojamas knarkiantiems ir lengva obstrukcinės miego apnėjos forma sergantiems pacientams. Prieš chirurginį gydymą reikėtų išsiaiškinti tikslią obstrukcijos priežastį ir vietą. Tai geriausia nustatyti atlikus miego endoskopiją. Tai toks tyrimas, kuris atliekamas vaistų sukeltame miege, operacinėje. Jo metu, naudojant fibrolaringoskopą, yra apžiūrimi visi keturi viršutinių kvėpavimo takų aukštai. Po šio tyrimo yra lengviau pasirinkti, kurią sritį pirmiausiai reikėtų operuoti. Gali būti atliekamos nosies, gomurio, ryklės, gerklų, žandikaulių ar periferinių nervų operacijos“, – paaiškina gydytojas G. Baranauskas.

Kas padės išvengti miego apnėjos

Nors mes negalime daug kontroliuoti savo kvėpavimo takų anatomijos, bet svoris, alkoholio vartojimas ir rūkymo įpročiai priklauso nuo mūsų. Stebėdami savo svorį ir sumažindami alkoholio vartojimą bei rūkymo dažnį, galite sumažinti miego apnėjos tikimybę.

Taip pat pasirūpinkite miego higiena – patariama laikytis rutinos, skirti pakankamai laiko poilsiui. Būkite fiziškai aktyvūs – tai padės išvengti antsvorio ar atsikratyti papildomų kilogramų, taip pat sumažins knarkimo bei miego apnėjos tikimybę.