Sekmadienis, 2024.04.21
Reklama

Nepakanka suktis apie savo ašį

2012-01-18 23:55:14

Sveika gyvensena sumažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ir net vėžiu. Šaltuoju metų laiku dažniausiai elgiamės kaip žiemoti susiruošę lokiai – kaupiame maisto atsargas, atsipalaidavę po vasaros darbų ilsimės savo guoliuose. Tačiau medikai perspėja, kad dėl mažo fizinio aktyvumo ir nesubalansuotos mitybos gali ištikti širdies priepuolis, užklupti cukrinis diabetas, krūties ar storosios žarnos vėžys.

Daugėja sunkių ligų

  Mokslo ir technikos pažanga, pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus Rimanto Stuko, lėmė, kad šiandien kur kas dažniau sergama tokiomis sunkiomis ligomis kaip aterosklerozė, insultas, infarktas, cukrinis diabetas ar vėžys. Šalyje kasmet daugėja nutukusių ar turinčių antsvorio žmonių.

„Tai neabejotinai galima susieti su fizinio aktyvumo trūkumu. Anksčiau žmonės daug ir sunkiai dirbo, nuolat judėjo, o šiandien vaikai jau nuo mažų dienų įnikę į kompiuterius ar sėdi priešais televizorius, valgo nesveiką maistą“, – apgailestavo profesorius.

Tėvai savo atžalas turėtų nuo vaikystės mokyti sveikos gyvensenos, tačiau, kaip teigia R.Stukas, jie patys nėra geras pavyzdys. Lietuvos gyventojai yra vieni iš mažiausiai judančiųjų Europoje. Su amžiumi tokių „užsisėdėjusių“ žmonių daugėja: sukūrus šeimą ir visa galva pasinėrus į buities problemas, fizinis aktyvumas pamirštamas.

Mažai judant didėja tikimybė, kad kraujyje padidės cholesterolio ir trigliceridų, arba kitaip sakant – riebalų, kiekis. Tai skatina aterosklerozės vystimąsi, dėl cholesterolio sankaupų mažėjant kraujagyslių spindžiui žmogų gali ištikti insultas ar infarktas. „Patyrus insultą, dažniausiai gresia paralyžius, o infarktą – greita ir staigi mirtis. Net jei žmogus išgyvena, gyvenimo kokybė suprastėja, tenka iškęsti ne vieną operaciją ar susitaikyti su neįgalumu“, – aiškino R. Stukas.

Sportuokite neperlenkdami lazdos

Algirdo Kubaičio nuotr.

R.Stuko teigimu, dažnai žmonės klysta manydami, kad žiemą reikia daugiau ilsėtis – esą taip jie vasarą pasitiks sustiprėję, atsigavę. „Iš tiesų jiems bus tik sunkiau grįžti prie įprastinio fizinio krūvio. Aktyviai judantis organizmas ne dėvisi, o atsinaujina“, – pabrėžė profesorius.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kiekvienas žmogus turėtų kasdien bent pusę valandos skirti greitam ėjimui ar fizinių pratimų atlikimui, o du kartus per savaitę mankštintis taip, kad net suprakaituotų. Šias taisykles kiekvienas turėtume prisitaikyti atžvelgdami į savo organizmo fiziologinę būklę, ligas, gyvensenos įpročius. Jei lig šiol žmogus gyveno nesveikai ir mažai judėjo, negalima staiga pulti aktyviai mankštintis. Krūvį reikia didinti pa,ažu. „Jeigu žmogus greit suprakaituoja, vadinasi, turi rinktis mažesnį krūvį. Juk kitas to paties krūvio gali nė nepajausti, tad viskas priklauso nuo žmogaus savijautos, – aiškino

R.Stukas. – Tačiau sukimasis apie savo ašį virtuvėje ar kasdienis pasivaikščiojimas už parankių – tai ne fizinis aktyvumas.“

Dažnai osteoartritu sergantys vyresnio amžiaus žmonės baiminasi, kad fizinis aktyvumas sustiprins negalavimus. Profesoriaus teigimu, sąnarių skausmas mankštinantis turėtų sumažėti. „Aktyviai judant gerėja kraujotaka, su krauju iš sąnarių pašalinami tarpiniai medžiagų skilimo produktai ir atnešamos sąnariams reikalingos medžiagos. Judant ugdoma širdies ištvermė, stiprėja imuninė sistema, tad žmogus tampa atsparesnis įvairioms peršalimo ligoms, gripui“, – mankštos privalumus vardijo pašnekovas.

Vyresnio amžiaus žmonių raumenų tonusas sumažėja, todėl dažnai pradedama skųstis nugaros skausmais. Bėgimas žaloja stuburą, todėl tokie asmenys turėtų rinktis greitą ėjimą. Labai naudingas šiaurietiškas ėjimas su lazdomis, nes taip einat dirba ne tik nugaros raumenys, bet ir pečių juosta, mažiau nuvargstama. Pagerėja ir žmogaus laikysena, jis išsitiesia, pasitempia.

Ką paveldėjome iš tarpukario

Svarbu ne tik aktyviai judėti, bet ir atsisakyti blogų įpročių, derinti darbą ir poilsį, sveikai maitintis. „Nesveikos mitybos tradicijas paveldėjome iš tarpukario Lietuvos. Anuomet žmonėms reikėjo daug ir sočiai valgyti, visą su maistu gautą energiją jie išeikvodavo sunkiai dirbdami. Dabar tiek kalorijų mums nebereikia, tačiau mityba liko tokia pati“, – teigė profesorius R.Stukas. Nors gyvūninės kilmės riebalai buvo pakeisti aliejais, jų vis tiek suvartojama per daug. O šviežių daržovių vartojimas nuo 1997 iki 2007 m. sumažėjo 30 proc. „Nenuostabu, kad žmonės tunka – jie valgo per riebiai ir per mažai juda. Nutukimas tarp moterų, ypač – vyresnio amžiaus, yra dvigubai labiau paplitęs nei tarp vyrų. Jeigu žmonės valgytų tik tiek, kiek reikia jų organizmui, šios problemos nebūtų“, – pabrėžė profesorius.

Valgant per riebiai, perteklinės kalorijos neišeikvojamos. Tyrimais įrodyta, kad tokia mityba didina tikimybę susirgti storosios žarnos, o moterims – ir krūties vėžiu. Saldumynų mėgėjams gali grėsti cukrinis diabetas, nors mityba ir nėra pagrindinis šią ligą lemiantis veiksnys. „Cukrinis diabetas neretai komplikuojasi. Pavyzdžiui, vystantis negyjančioms opoms pažeidžiamos kraujagyslės. Priklausomai nuo srities, kurioje kraujagyslės buvo pažeistos, žmogus gali apakti arba jam gali tekti amputuoti koją“, – teigė R.Stukas. Jis patarė įsigyti svarstykles, svertis ir nuolat kontroliuoti savo svorį. Šaltuoju metų laiku žmonės dažnai priauga papildomų kilogramų ir viliasi, kad vasarą jų lengvai atsikratys. Taip daryti nereikėtų: didėjantis svoris rodo, kad žmogus grįžo prie blogų įpročių – netinkamos mitybos ir per mažo fizinio aktyvumo.

Daiva Šalc

valstietis.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sėklidžių vėžys – reta, bet pavojinga jaunų vyrų liga
Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys netgi vadinamas jaunų &nda...
Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui
Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksnia...
Stresas, kaip iššūkis, kūrybiškumas ir atsipalaidavimas
Šių laikų visuomenę įvairių sričių mokslininkai įvardija kaip streso, nerimo, perdegimo, pervargimo, išsekimo, apimtą de...
Dantų pastos ir jų rūšys: kaip išsirinkti sau tinkamiausią
Ieškant naujos dantų pastos gali susisukti galva, pamačius tokį platų pasirinkimą parduotuvėse. Kiekviena dantų pasta si...
Kompensuojamųjų vaistų rezerviniame sąraše –  nauji vaistai cistinei fibrozei gydyti
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gy...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų