Nemiga ir jos gydymas: kur nuves neatsakingas vaistų vartojimas

Sakoma, kad nieko nėra saldesnio už miegą. Gerai pailsėję jaučiamės daug žvalesni, darbingesni, linksmesni ir laimingesni. Deja, yra žmonių, kurie bijo artėjančios nakties, nes žino – vėl reikės vartytis lovoje, sukantis galvoje minčių verpetams, arba išgerti tabletę, tikintis, kad ji padės nugrimzti į palaimingą užmarštį. Ar visada tabletės – geriausia išeitis? Kas atsitiks, jei jas vartosime pernelyg ilgai?

Reklama

Nemiga ir kitos ligos

Neseniai „The Daily Mail“ paskelbė, jog Švedijos Karolinska instituto mokslininkai, išanalizavę 1,3 milijono žmonių duomenis, nustatė, jog tie, kurie turėjo genetinį polinkį į nemigą, dažniau nei kiti sirgo širdies ligomis. 248 genetinių žymenų tyrimas parodė, kad širdies priepuolių rizika jiems padidėja 13 proc., širdies nepakankamumo – 16 proc., o insultų – 7 proc. Šių rezultatų, teigia tyrėjai, nekeičia net rūkymas bei depresija, turintys genetinį ryšį su nemiga.

Mokslininkų teigimu, nemiga padidina simpatinės nervų sistemos aktyvumą. Ši stresinė reakcija daugiausia veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, padidindama širdies susitraukimų dažnį, kraujospūdį, sustiprindama raumenų susitraukimą, o tai savo ruožtu padidina insulto ir širdies nepakankamumo riziką. Beje, kiti tyrimai blogą miegą sieja su antsvoriu, 2 tipo diabetu, depresija, psichozėmis ir potrauminiu streso sindromu.

„Nemiga – tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia sunkiu užmigimu, dažnais prabudimais ir negiliu miegu bei neišsimiegojimo pojūčiu po nakties. Miegas yra fiziologinis procesas, kuris būtinas žmogui, kaip yra būtinas kvėpavimas, valgymas. Jei organizmui neduosime maisto medžiagų, deguonies, - sutriks jo veikla. Lygiai taip pat ir su miegu: sutrikus miegui, sutrinka visos organizmo funkcijos“, - mokslininkų išvadoms pritaria gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius ir pateikia eksperimentų su sveikais žmonėmis, kurie kelias paras nemiegodavo, duomenis: jiems sutrikdavo ne tik širdies, bet ir viso organizmo veikla: pablogėdavo dėmesio koncentracija, pradėdavo svyruoti nuotaika, varginti dirglumas, mažėti fizinis pajėgumas, prasidėdavo net haliucinacijos, kliedesiai. Tokie eksperimentai po kelių parų nutraukiami, nes ryškiai ima blogėti viso organizmo funkcijos.

Gydytojo patirtis rodo: jei žmogui, sergančiam arterine hipertenzija, lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, depresija ar kt., prisideda dar ir nemiga – visos tos ligos paūmėja.

Kai kuriuos nemigos kankinamus žmones artimieji ramina: nieko baisaus, nuo nemigos nemirsi. M. Šablevičius tikina: taip, staigios mirties nuo nemigos nebūna, bet ji prisideda prie bendros mirtingumo rizikos. Kita vertus, svarbi yra ir gyvenimo kokybė. Jei žmogus blogai miega, aišku, kad gyvenimo kokybė prastėja.

Nemiga – sena problema

M. Šablevičius tikina, kad nemiga nėra tik šių laikų rykštė. „Yra istorinių šaltinių, bylojančių, kad prieš svarbius įvykius kilmingi žmonės visą naktį nemiegojo. Prieš 1000 metų garsus persų gydytojas Avicena nustatė, kad žmogaus, kurį vargina melancholija, kuris nemiega naktimis, fizinė sveikata blogėja. Visais laikais buvo gyvenimo sunkumų, iššūkių ir jie trukdė fiziologiniam miego procesui .“

Tačiau gydytojas sutinka, kad šiais laikais nemigą didina pagreitėjęs gyvenimo tempas, informacijos, sklindančios ne tik iš realaus pasaulio, bet ir išmaniųjų įrenginių, perteklius. Smegenims tampa sudėtinga apdoroti visą gaunamą informaciją.

„Įsigalėjęs požiūris, kad kūną reikia saugoti, nepertempti, nepažeisti. Miegui galioja tie patys dėsniai. Pvz., dirbant naktinį darbą, nesilaikant dienotvarkės, kai miegama ne tada, kai reikia organizmui, vartojant per daug kofeino ar kt. stimuliatorių, miegant per trumpai pasekmės bus liūdnos, atkurti balansą bus sunku ir, o kartais - be vaistų neįmanoma“, - sako M. Šablevičius.

Jis primena svarbiausias miego higienos taisykles: miegamasis turi būti skirtas tik miegui ir intymumui. Na, dar galima prieš miegą šiek tiek paskaityti knygą. Tačiau jei miegamajame bus darbo dokumentai, televizorius, kompiuteris, nuo jo sklindanti šviesa gali sutrikdyti cirkadinį, t.y. natūralų biologinį, ritmą.

Ar svarbus užmigimo laikas? „Giliausias miegas yra nuo 23 iki 4 val. ryto, t.y. tamsiausiu paros metu“, - atsako psichiatras.

Situacinė nemiga įveikiama

Pagal priežastis ir trukmę, anot M. Šablevičiaus, nemiga skirstoma į situacinę ir lėtinę.

„Situacinė nemiga – tai psichikos reakcija į stresogenišką gyvenimo situaciją, pasireiškianti miego sutrikimais ir trunkanti ne ilgiau kaip mėnesį. Situacinė nemiga dažniausiai praeina ir negydoma. Jeigu ši nemiga tikrai vargina, ryškiai sutrikdo darbingumą – skiriamas medikamentinis gydymas žoliniais preparatais bei cheminiais migdomaisiais ir raminamaisiais. Cheminių vaistų negalima nuolatos vartoti ilgiau kaip 1-2 mėn. Šių vaistų vartojimas tik pagal reikalą, esant periodinei nemigai, 1-2 kartus per savaitę, gali būti tęsiamas kiek daugiau mėnesių“, - paaiškina psichiatras.

Kai vaistai vartojami per ilgai

Stresinei situacijai užsitęsus, žmogus cheminius vaistus, dažniausiai benzodiazepinus, vartoja ilgą laiką ir organizmas prie jų pripranta arba tampa priklausomas. Susiformavusi lėtinė nemiga pacientams ir gydytojams sukelia kur kas daugiau problemų. Šis sutrikimas nebeturi aiškaus ryšio su staigiais gyvenimo pokyčiais, - teigia gydytojas, - ji dažnai yra susijusi su pačios nemigos baime – žmogus baiminasi, kad atsigulęs į lovą vėl negalės užmigti.

„Nemiga, trunkanti iki kelių mėnesių, laikoma nekomplikuota būkle, ją gali gydyti ir šeimos gydytojai. Bet jei ji trunka ilgiau, šeimos gydytojai pacientą turi siųsti psichiatrui, nes negalima rizikuoti žmogaus sveikata. Gaila, kartais gydytojai delsia pasakyti, kai yra rimtas psichikos sutrikimas, bet net jei jie ir pasako, pacientai vis tiek atsisako pripažinti, kad reikia gydytis pas psichiatrą“, - apgailestauja gydytojas.

Nebegalintiems užmigti be vaistų paprastai skiriamas gydymas kitais medikamentais – antidepresantais ir į juos panašiais vaistais , kitais raminamaisiais, kuriuos lengviau nutraukti ateityje, dviejų vaistų kombinacija ir pan.

„Kartais nemiga yra depresijos bei nerimo sutrikimų išraiška, ir žmogui būtini antidepresantai. Depresiją ne visada lengva diagnozuoti - kartais ji tūno pasislėpusi po išorėje demonstruojamos puikios nuotaikos kauke“, - teigia psichiatras ir perspėja, esą ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas galimai didina riziką susirgti demencija. O antidepresantai pripratimo nesukelia.

Bet ką daryti žmonėms, kurie antidepresantų netoleruoja dėl įvairių nemalonių šalutinių poveikių? „Amerikos receptinių vaistų išrašymo statistika rodo, kad daugiausiai tarp receptinių vaistų yra išrašoma antidepresantų. Lietuvoje jų yra 16 skirtingų veikliųjų medžiagų. Jei vienas netiko, nereiškia, kad kiti 15 taip pat netiks“, - atsako gydytojas.

Staigiai nutraukti migdomuosius, kurie buvo vartoti ilgą laiką, be gydytojo kontrolės pavojinga sveikatai ir gyvybei, - perspėja jis. O gydant abstinenciją vaistais ji būtų valdoma, koreguojama.

Svarbu žinoti ir tai, kad psichiatrai gali gydyti ne tik medikamentais, bet ir psichoterapija, emocinių problemų sprendimu.

Planinė detoksikacija

Tiems, kurie turi pripratimą ar priklausomybę nuo benzodiazepinų ir terapinio efekto gydomas ambulatoriškai negavo, turi dar vieną galimybę – pereiti planinę detoksikaciją Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centre. Šio centro vadovas, klinikinės toksikologijos gydytojas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. Robertas Badaras informavo, jog tam reikia telefonu ar internetu užsiregistruoti toksikologo konsultacijai šios ligoninės Konsultacijų centre. Reikia turėti šeimos gydytojo ar psichiatro siuntimą.

Anot R. Badaro, Toksikologijos centro stacionare nuolat būna po kelis tokius pacientus. Detoksikacijai kartais prireikia savaitės ar net dviejų.

„Tai nėra įprastinė kasdienė metodika, bet efektas yra geras. Be to, po detoksikacijos mes dar pusę metų ar ilgiau žmogų stebime , konsultuojame ambulatoriškai. Daugelis po detoksikacijos migdomųjų nebevartoja, o kai kuriems tenka palikti tam tikrą minimalią dozę. Bet tikslas yra vienas – kad pacientas visiškai nutrauktų benzodiazepinų vartojimą“, - pasakoja biomedicinos mokslų daktaras.

„Šiandien tai labai reikalinga paslauga. Labai džiaugiamės, kad galime padėti, nes žmonės, nuolat vartojantys benzodiazepinus, turi labai daug problemų: krenta jų darbingumas, vystosi depresija, miegas visiškai sutrinka, jų emocinis fonas visiškai nykus, jie nebėra savo gyvenimo šeimininkai. Po gydymo akivaizdžiai pagerėja jų gyvenimo kokybė“, - džiaugiasi dr. R. Badaras.