Negaliu normaliai pavalgyti, o suvalgius kąsnelį visą laiką save graužiu
Klausimas. Sveiki. Esu 14 metų panelė. Mano ūgis yra 164 cm, o svoris 52 kg. Viskas yra normos ribose, bet visada kovoju su savimi. Nebuvo nė dienos ar valandos, kada negalvočiau apie savo figūrą, svorį, išvaizdą ar kaip čia numetus dar kokius 5 kg. Tai ima erzinti, nes negali normaliai pavalgyti, o suvalgius skanesnį kąsnelį visą laiką grauži save. Eglė.
Atsakymas:
Labas, Egle,
savo laiške rašai, jog nors ir būdama normalaus kūno sudėjimo, esi nepatenkinta savo išvaizda, galvoji, kaip sumažinti svorį. Esi šaunuolė, jog ieškai būdų, padėsiančių išspręsti šią situaciją.
Daugelis žmonių karts nuo karto susirūpina savo išvaizda. Tai skatina supanti aplinka — televizija ir žurnalai sukuria idealiai atrodančio žmogaus vaizdinį, kurio „reikia“ laikytis, jei nori patikti kitiems. Deja, kartais sukurti standartai yra pervertinami, neatsižvelgiant į kitas žmogaus savybes (gebėjimus, turimas žinias, charakterio bruožus ir pan.) ar netgi realias galimybes atrodyti kitaip (pavyzdžiui, paveldimumas). Paauglystėje, keičiantis ir bręstant organizmui, formuojantis asmenybei, išvaizda tampa ypač aktuali ir jautri tema.
Tiesa, rūpintis savo išvaizda, svoriu nėra blogai. Greičiausiai teko girdėti, jog per didelis svoris gali būt susijęs su širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ligomis, o perdėtas susirūpinimas savo išvaizda taip pat neatneša naudos ir neretai tai gali baigtis tokiomis ligomis kaip bulimija ar anoreksija. Kaip suprantu, žinai, kad Tavo svoris yra normalus, tačiau vis tiek neramina išvaizda, t.y. dažnai galvoji apie savo figūrą, kad reiktų numesti svorio, pavalgius pradedi griaužtis. Iš tiesų, tokios nuolatinės mintys gali skatinti prastą emocinę savijautą, nepasitenkinimą, irzulį, bei nuolatinį paskendimą mintyse apie savo išvaizdą.
Šiuo atveju svarbu suprasti iš kur kyla nepasitenkinimas savimi ir bandyti tai pakeisti. Dažniausiai psichologai išskiria įvairias priežastis, skatinančias nepasitenkinimą savimi. Žemiau pateiksiu kelias iš jų:
Asmenybės savybės. Nepasitikėjimas savimi ar noras būti idealiu – klaidingai manoma, jog pasiekus tam tikrą svorį, žmogus bus labiau mėgiamas bei labiau patiks sau, pakils jo savivertė. Noras kontroliuoti – tiesiog yra žmonių, kurie yra linkę, kad viskas būtų taip, kaip nori jie, tad stengiamasi kontroliuoti ir svorį.
Socialinės aplinkos įtaka. Neretai šeimos narių rodomas pavyzdys ar jų perdėta reakcija į svorio kitimą skatina kitą šeimos narį nuvertinti savo išvaizda. Pavyzdžiui, vyresnės sesers išsakomos pastabos, pašaipa dėl svorio gali paskatinti nuolat galvoti apie tai, kaip atrodai. Taip pat neretai prie to prisideda ir patyčios, pravardžiavimas iš klasiokų.
Patiriamas nerimas, stresas. Kai kurie žmonės negalėdami išspręsti problemos, pakeisti situacijos, jaučia nerimą ir bando jį sumažinti perdėtai susirūpinę savo svoriu.
Iš laiško sunku įvardinti, kokios priežastys galėtų skatinti Tave galvoti apie svorį, tad pasidalinsiu keliomis idėjomis, kurios tiktų įvairiais atvejais. Taigi, pirmiausia svarbu sustiprinti pasitikėjimą savimi:
Pasiėmus popieriaus lapą, galima surašyti, kokiomis charakterio ar asmenybės savybėmis, išvaizdos bruožais žaviesi, didžiuojiesi. Jei sunku sugalvoti pačiai, galima paprašyti draugų pagalbos. Įsivardintus bruožus primink sau kiekvieną dieną.
Kitas pratimas, kuris gali atrodyti juokingas, tačiau veiksmingas – kiekvieną dieną atsistojus prieš veidrodį įvardinti garsiai sau bent 5 bruožus, kurie Tau patinka.
Galima užduotis truputėlį praplėst: kiekvieną dieną pildyti dienoraštį, vienoje pusėje užsirašant kylančias neigiamas mintis apie svorį, kitoje – teigiamas mintis apie save. Svarbu, jog kiekvieną kartą pažymėjus savo neigiamą mintį apie išvaizdą, atrastum teigiamų minčių apie save. Atliekant tokį pratimą kasdien, po kurio laiko neigiamų minčių apie išvaizdą turėtų pradėti mažėti.
Jei taip nutinka, jog sulauki iš aplinkinių nepelnytos kritikos, svarbu objektyviai įvertinti, kiek ta kritika yra reali, o kiek ja siekiama kažko kito: atkreipti dėmesį, įžeisti, užgauti. Sulaukiant nepageidaujamų komentarų, svarbu neužsidaryti savyje, o tam žmogui išsakyti, kaip Tu dėl to jautiesi ir kaip norėtum, kad jis bendrautų su Tavimi. Ir paskutiniuoju atveju, jei yra kažkokie sunkumai, kurie Tave neramina, nepavyksta išspręsti, galbūt reiktų grįžti prie jų ir pačiai ar su kieno pagalba bandyti spręsti. Kartais pasitaiko situacijų, kurių negalime pakeisti, tad svarbu nelikti vienai su nerimu ir stresu. Tokiu atveju padeda sportas, aktyvi veikla (pvz.: išėjimas pasivaikščioti), pokalbiai su draugais, jausmų išpiešimas ir pan.
Psichologė Gintė Jaseliūnaitė,
Susiję straipsniai
