Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija, bulimija, dažnai yra tamsi ir didelė sergančiojo paslaptis. Tai ligos, slepiamos nuo artimųjų ir pasaulio, kurių gėdijamasi ir nuo kurių mirštama. Tai sunkios ir pavojingos gyvybei ligos. Neišgyvena beveik penktadalis valgymo sutrikimais sergančių žmonių, o daugybė artimųjų, draugų, sakosi ilgus metus net nesupratę, kad žmogus serga.
Atviros psichiatrijos mėnesį valgymo sutrikimų specialistai ragina visus gydytojus, ypač pediatrus, mokytis anksti atpažinti valgymo sutrikimus ir kuo anksčiau nukreipti sergančius asmenis specializuotos pagalbos. 2018 rugsėjo 25 d. Vilniuje ir Kaune vyko sukrečiančio dokumentinio filmo „Ema nori gyventi“ peržiūros ir diskusijos, kurias organizavo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras (VMPSC), Lietuvos psichiatrų asociacija, Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacija. Dokumentinį filmą sudaro pačios Emos filmuota medžiaga, jos tėvų, draugų ir specialistų pasakojimai apie jos asmenybę, ligą, ilgą gydymosi kelią ir mirtį, artimųjų patirtį ir išgyvenimus. Lietuvoje filmas demonstruojamas olandų kalba, su lietuviškais subtitrais ir su sąlyga, kad po filmo žmonės turės galimybę filmą aptarti su valgymo sutrikimų specialistais.
Po renginio Vilniuje kalbėjomės su Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro universitetinio valgymo sutrikimų skyriaus vadove psichiatre Brigita Baks, savanorėmis konsultantėmis Aiste Jasaityte ir Giedre Valavičiūte. Psichologė-psichoterapeutė Aistė Jasaitytė dirba su valgymo sutrikimus patiriančiųjų grupėmis, o Giedrė Valavičiūtė rašo tinklaraštį ir veda laidą „Dydis nesvarbu“ Žinių radijuje. Į klausimus apie paslaugas atsakė Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius, Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Odeta Vitkūnienė, šiltai pasveikinusi dalyvius, palinkėjo labiau pastebėti esančius greta ir jais rūpintis.
Tai ką daryti, kai valgyti baisu, o gyventi norisi? Kokią pagalbą valgymo sutrikimų atveju gali gauti sergantieji?
Brigita Baks: Kreiptis pagalbos ir kuo anksčiau. Vilniuje veikia vienintelis Baltijos šalyse specializuotas valgymo sutrikimų centras, čia sutelktas kompetentingas personalas, rengiami specialistai. Pas mus taikomas veiksmingas, mokslo įrodymais grįstas, gydymas įvairiais metodais, dirba komanda, kurią sudaro ne tik psichiatrai ir psichologai, bet ir dietologas, kineziterapeutas, konsultuoja terapeutas. Pacientams teikiamos ir vienkartinės konsultacijos, taikomas ambulatorinis ir gydymas ligoninėje. Taip pat plečiasi savanorių pagalbininkų ir kolegų ratas – konsultuojančių ambulatoriškai, nukreipiančių pas mus sunkesnius atvejus, glaudžiai bendradarbiaujančių su specialistais. Labai svarbios ir ne medicininės intervencijos: būtina stiprinti pakantumą kitokiems žmonėms visuomenėje, mažinti baimę ir gėdą kreiptis pagalbos. Tačiau vieni esame nepajėgūs pasiekti visą visuomenę, tam reikia sutelktų žiniasklaidos, savanorių pastangų, jau pasveikusių žmonių istorijų. Dalindamiesi, padedame vieni kitiems.
Kaip susiję valgymo sutrikimai ir filme pasikartojanti „kontrolės“ tema?
Aistė Jasaitytė: Sergantis žmogus per maisto kontrolę tarsi valdo savo jausmus ir gyvenimą. Bet valgymo sutrikimai – tai nėra tik maistas, lieknėjimas ir valgymas, tai susiję su būtinybe pripažinti ir jausti savo emocijas, jas atpažinti, pamėgti savo kūną ir save. O klaidingą kontrolės pojūtį sukelia liga, kurios, deja, sergantysis tikrai nebevaldo, kaip matėme ir šiame filme. Susitelkimas į kūno grožį ir išvaizdą nesumažina tuštumos ir skausmo viduje.
Kokios yra valgymo sutrikimų priežastys ?
Brigita Baks: Sudėtinga kalbėti apie konkrečias valgymo sutrikimų priežastis, nes jų daug ir įvairių, tačiau žinome, kad dietų laikymasis – tai svarbus ligą paleidžiančio mechanizmo elementas. Bet svarbūs ir genetiniai, raidos veiksniai, santykių šeimoje, praradimų ir konfliktų poveikis. Nesaugumas, savęs nuvertinimas ir baudimas, kontrolės siekis – kiti reikšmingi proceso elementai. Sergantysis kontroliuoja ką valgo, kontroliuoja svorį, kontroliuoja gyvenimą ir kitus. Tuo metu tarsi nebereikia gyventi. Kita vertus, svarbiausia suprasti, kad tai nėra išsigalvojimas, užgaida, tai nepraeis savaime. Ne visada sužinosime, kuris veiksnys arba proceso elementas buvo svarbiausias ligai įsigalint, todėl svarbiausia pagalbos kreiptis kuo anksčiau. Dažniausiai gydymas su pertraukomis užtrunka net keletą metų. Patekus pas specialistus anksti, būna atvejų kad užtenka vos 3-4 konsultacijų, kad liga neišsivystų.
Kas būtų svarbiausia toliau gerinant valgymo sutrikimų gydymą?
Martynas Marcinkevičius: Svarbi ir daug metų dėl nelankstaus teisinio reguliavimo neišprendžiama problema – tai 16-17 metų amžiaus paauglių gydymas bendrose su suaugusiais arba bent jau persidengiančiose programose. Visur specializuotuose Vakarų pasaulio valgymo sutrikimų gydymo centruose šios paslaugos persidengia ir taip užtikrinamas gydymo tęstinumas iš paauglio tampant suaugusiuoju. Vaikų su valgymo sutrikimais gydymo centrai kuriasi greta jau veikiančių centrų suaugusiems. Ši liga dažniausiai prasideda paauglystėje ir tęsiasi jauniems suaugusiems. Dauguma mūsų pacientų – tai 16-20 metų amžiaus asmenys. Toks paslaugų tęstinumas užtikrintų geresnį paslaugų prieinamumą ir sutaupytų brangius finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
Ką gali švietimo inciatyvos?
Giedrė Valavičiūtė: Programa „Dydis nesvarbu“ atsirado siekiant paneigti stereotipus, kurių jaučiausi neatitinkanti ir nenorėjau atitikti. Stengiuosi priminti visuomenei, kad kūnų yra įvairių, visais galima ir reikia džiaugtis, nebūtina juos nuolatos tobulinti. Su švietėjiška veikla keliaujame po Lietuvos mokyklas ir nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šiose laidose kai kam pavyko pasiryžti ir pasisakyti apie savo valgymo sutrikimus, dalintis savo sveikimo istorijomis ir taip padėti kitiems.
Renginį moderavo VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“ direktorė Nijolė Goštautaitė Midttun
Atviros psichiatrijos mėnuo – tai jau ketvirtąjį kartą paminimas laikotarpis tarp dviejų svarbių psichikos sveikatai tarptautinių dienų – Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos rugsėjo 10 d. ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos spalio 10 d. Tai psichikos ligų ir jų gydymo stigmos mažinimo iniciatyva, pristatanti šiuolaikinės psichiatrijos pasiekimus, skatinanti laiku kreiptis tinkamos pagalbos. Šį mėnesį psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis kviečia domėtis psichiatrija ir psichikos sveikata, sudaro galimybes susipažinti su veikiančiomis paslaugomis, jas išbandyti.
Informaciją apie renginius rasite: https://www.facebook.com/Atviros-psichiatrijos-mėnuo-697867910312692/