Medikų emigracija iš Lietuvos tikrai nėra problema. Ji niekada nepasieks kritinio lygio. Lietuvoje medicinos pagalba, ypač tretinio lygio įstaigose, yra suorganizuota taip, kad yra ženklus, net pasibaisėtinas gydytojų perteklius. Vien Santariškių klinikos turi apie tris, o gal net keturias dešimtis kardiologų konsultantų. Velsas, kuriame dabar dirbu ir kuriame gyvena bemaž 2 mln., turi kiek mažiau negu 40 konsultantų.
Jei ir kils Lietuvoje problemų, tai dėl netolygaus specialistų pasiskirstymo. Visi gydytojai, kurie rimtai svarsto ar svarstė galimybę emigruoti, jau išvyko. Likusiems dabartinė padėtis medicinoje yra priimtina. Didžiųjų miestų specialistai, kurių nuomonė gal ką ir reikštų permainų ir pertvarkos prasme, savo padėtimi yra patenkinti. Neblogos oficialios algos ir pacientų dovanos leidžia jiems gana gerai materialiai apsirūpinti. Moralės nuostatos skiriasi tik šiek tiek. Nemanau, kad yra daug tokių, kurie atsiradus progai kategoriškai atsisako dovanų. Žinau atvejų, kai dovanų prašoma prieš procedūras ar operacijas, vienokiais ar kitokias būdais užsimenant apie tai pacientui ar jo giminaičiams. Taip pat žinau, kad yra vienas kitas gydytojas, kurie dovanas priima diferencijuotai, t. y. iš tų pacientų, kurie, jų manymu, sunkiau finansiškai verčiasi, neima. Mažesnėse įstaigose dovanų kiekis ir sumos daug mažesnės, bet šie gydytojai sudaro mažumą arba jie nėra tie žmonės, kurie galėtų susivienyti ir ką nors keisti. Kritinė gydytojų masė permainų nenori - toks mano tvirtas įsitikinimas.
Apie masinę gydytojų emigraciją tikrai neverta viešai diskutuoti - tai nėra ir nebus didelio masto problema. Kas kita - žemesnės kvalifikacijos žmonių išvažiavimas.
Eduardas Šubkovas,
gydytojas kardiologas
Jungtinė Karalystė